Praeiviai išsakė savo nuomonę dėl tokio siūlymo.

„Aš ilgą laiką dirbau organizacijoje, kurioje mes dirbome keturias dienas per savaitę. Viską įmanoma pasidaryti per keturias dienas. Darbo pobūdis turi būti toks, kad būtų galima patikrinti, ar darbas yra atliktas. Susitarimas buvo toks, kad jei darbai yra atlikti, tai penktadienis laisvas. Negaliu sakyti, kad kiekvieną savaitę pavykdavo turėti tą penktadienį laisvą. Bet privalumas yra tas, kad labiau valdai savo darbo krūvį, turi motyvacijos atlikti užduotis greičiau“, – kalbėjo mergina.

„Manau, kad galima bandyti. Tačiau netikiu, kad po 10 metų mes sugebėtume turėti tiek pat padarytų darbų per keturias dienas, kiek padarome dabar per penkias dienas“, – sakė praeivis.

„Daugelis dirba penkias darbo dienas ir tikrai daugiau nei po 8 val. Manau, kad reikia keisti šią praktiką. Be abejo, keičiant vieną praktiką reikia nepamiršti, kad atlygis už keturias dienas būtų paskirstytas taip, kad apsimokėtų. Jei darbo savaitė bus sutrumpinta, o atlyginimas sumažintas, tai manau, kad tai nepasiteisins. Manau, kad darbuotojų produktyvumas ir našumas tikrai pagerėtų“, – teigė kita kalbinta moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Paskutinį kartą darbo savaitė buvo sutrumpinta prieš šimtą metų – šešios darbo dienos buvo sutrumpintos iki penkių darbo dienų. Plačiau apie tai papasakojo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

– Kaip jūs manote, ar keturių darbo dienų savaitė būtų sprendimas dabar po šimto metų?

– Manyčiau, kad laikmetis yra ganėtinai neblogas. Turime dirbtinio intelekto revoliuciją. Yra įvairių vertinimų, kaip tai paveiks darbo rinką, tačiau faktas, kad paveiks labai stipriai. Manoma, kad darbuotojų sumažės. Yra nemaža grėsmė, kad išaugs nedarbo lygis. Gera žinia yra ta, kad dirbtinis intelektas labai padidins darbuotojų produktyvumą. Bus padaroma žymiai daugiau per tam tikrą laiką, dėl to galėsime dirbti trumpiau. Jei pasižiūrėsime pastarųjų dešimtmečių statistiką, tai praktiškai visose išsivysčiusiose valstybėse dirbtų valandų skaičius per metus mažėja. Europos Sąjungoje darbuotojai dirba 1 val. mažiau nei dirbo prieš dešimtmetį. Tie procesai vyksta natūraliai. Danija, Norvegija yra įsivedusios trumpesnę darbo savaitę. Su laiku tas procesas tik įsibėgės, darbuotojai dirbs mažiau. Tačiau galbūt būtų metas pasvarstyti globaliu mastu ir sutrumpinti darbo valandų skaičių, kad žmonės turėtų daugiau laisvalaikio.

Viską įmanoma pasidaryti per keturias dienas.

– Kai Lietuvoje kalbame apie kokią papildomą, laisvą dieną, dažnai girdime iš verslo, kad lietuvių darbo našumas, produktyvumas prastas. Kaip būtų, jei dirbtume tik keturias dienas?

– Produktyvumas labai sparčiai auga Lietuvoje, tačiau jis vis dar mažesnis nei daugumoje išsivysčiusių valstybių. Be abejo, Lietuva yra labai maža valstybė, konkurencija yra milžiniška. Esame bendroje Europos Sąjungos erdvėje, todėl labai svarbu, kad tokie sprendimai būtų priimti bendru nutarimu bent jau Europos Sąjungos lygmeniu, o idealiu atveju ir didžiųjų valstybių lygmeniu. JAV, Europos Sąjunga bei Kinija turėtų sutarti dėl šio klausimo, kad pagerintų darbo ir poilsio balansą. Be to, Kinija perėjo prie penkių darbo dienų savaitės visai neseniai, tik 1995 m. Yra dar valstybių, tokių kaip Indija, Meksika, kuriose vis dar yra šešių darbo dienų savaitė. Mes kartais esame taip pripratę prie tokių dalykų, kad net nesusimąstome, kad kai kurios šalys dar iki šiol dirba šešias darbo dienas. O prieš šimtą metų Henry'is Fordas padarė drastišką eksperimentą ir įvedė penkių darbo dienų savaitę, žmonės iki tol dirbo šešias darbo dienas ir žymiai daugiau valandų. Darbo savaitė būdavo labai ilga, labai varginanti. Tai kėlė labai daug nepasitenkinimo, protestų. Tų įtampų metu tas sprendimas ir buvo priimtas. Dabar mes vėl gyvename įtampoje, buvo pandemija, vyksta karai, energetinių kainų šuoliai, infliacija. Tam tikra prasme gyventojai yra pavargę. Tai būtų gera pradžia bent diskusijoms dėl keturių darbo dienų.