- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Seimo narių iš valdančiųjų ir opozicijos siūlo didinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimą iš biudžeto ir nebeskirti jam dalies lėšų už išplatintus loterijų bilietus.
Tai numatančias Loterijų bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisas savo parašais parėmė daugiau kaip 20 parlamentarų.
„Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, Olimpiniam komitetui. Tokiu būdu išvengiama įstatymuose numatytos atskaitomybės, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų“, – komentare BNS sakė vienas iš pataisų iniciatorių konservatorius Mykolas Majauskas.
Jis pabrėžė, kad daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių nacionaliniai olimpiniai komitetai finansuojami iš biudžeto ir tik keliose šalyse, įskaitant Lietuvą, jų pajamos siejamos su parama iš loterijų.
„Visose valstybėse, išskyrus Lietuvą, kuriose nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis, arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis. (...) Lietuvoje didžiausias loterijų organizatorius ir pagrindinis akcininkas yra tas pats Olimpinis komitetas, kuris įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą“, – aiškino M. Majauskas.
LTOK priklauso 51 proc. bendrovės „Olifėja“ akcijų, ji valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. Pagal įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. išplatintos bilietų nominalios vertės mokestį į valstybės biudžetą ir 8 proc. skiria paramos gavėjams.
Todėl 2020 metais didžiąją dalį visų LTOK pajamų, kurios siekė 11,03 mln. eurų, sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,46 mln. eurų) ir jos išmokėti dividendai (3,59 mln. eurų).
M. Majausko teigimu, parama yra privaloma, todėl, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomone, neatitinka Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtinto savanoriškumo principo ir savo pobūdžiu labiau panaši į mokestį.
„Absoliuti dauguma ES šalių loterijų mokesčius renka į biudžetą ir gautas pajamas paskirsto sportui, kultūrai, viešųjų paslaugų finansavimui. Tuo tarpu Lietuvos atveju sporto finansavimas organizuojamas tiesiogiai iš privataus loterijų organizatoriaus, išvengiant mokesčių mokėtojų lėšoms būtino skaidrumo ir atskaitomybės“, – tvirtino M. Majauskas.
„Skiriant finansavimą iš biudžeto būtų užtikrinta veiklos atskaitomybė, Valstybės kontrolės finansinis auditas bei privalomas viešųjų pirkimų įstatymo taikymas“, – pridūrė jis.
Parlamentarai siūlo nustatyti 13 proc. mokestį į biudžetą. Visos iš jo surinktos pajamos būtų skirtos sportui ir papildomai būtų įsipareigojama LTOK finansavimą padidinti 38 procentais.
„Dar 2018 metais Finansų ministerija siūlė didinti Olimpiniam komitetui skiriamą finansavimą net 38 proc., jei pinigai būtų skiriami skaidriai iš biudžeto. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šiam siūlymui tuo metu nepritarė. Manau, metas prie šios diskusijos sugrįžti“, – tikino M. Majauskas.
Pernai loterijų organizatorių skiriama parama buvo 8,5 mln. eurų, todėl papildomam 38 proc. finansavimui iš valstybės biudžeto reikės skirti apie 3 mln. eurų.
Siūloma, kad įstatymų pataisos įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...