Ministerija BNS teigė, jog žemės sklypų ir statinių išpirkimui šioje 95 kilometrų ilgio (su papildomomis jungtinis – 156 km) atkarpoje preliminariai reikės apie 100 mln. eurų, visuomenės poreikiams bus paimta apie 2,5 tūkst. sklypų.

„Visgi tiksli suma (ir sklypų skaičius – BNS) bus žinoma tik atlikus visuomenės poreikiams paimamo turto individualaus vertinimo procedūras“, – komentare BNS teigė ministerija.

Anot Vyriausybės nutarimo aiškinamojo rašto, projekte parengtos 16 trasų alternatyvų schemos. Infrastruktūros vystymo planą parengė Švedijos kapitalo inžinerijos bendrovė „Sweco Lietuva“ ir Vokietijos „DB Engineering & Consulting“.

Tai paskutinis „Rail Baltica“ specialusis planas, kurį turi patvirtinti Vyriausybė.

Vilniaus–Kauno ruože suplanuotos papildomos dvikelio jungtys su Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Vilniaus intermodaliniu terminalu ir Panevėžio kryptimi.

Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.