Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su beveik 30 savo frakcijos kolegų.
Jei Seimas pritartų, šis papildomas poilsio laikas būtų suteikiamas dirbantiems seneliams trumpam padėti prižiūrėti anūką jam susirgus, laikinai sustabdžius ugdymo įstaigos veiklą ar susiklosčius kitoms objektyvioms aplinkybėms. Beje, šeimos pagalbos dienų skaičius nepriklausytų nuo anūkų skaičiaus.
„Darbuotojo lytis, amžius, pensijos gavimas ir bendra gyvenamoji vieta su anūku nėra papildomos sąlygos. Kiekvienas sąlygas atitinkantis senelis ar senelė turi atskirą teisę: bendras visų to paties vaiko senelių limitas nenustatomas. Dienos galės būti naudojamos atskirai arba iš eilės. Tai metinė 4 dienų teisė, o ne atskira diena kiekvieną ketvirtį“, – dokumento aiškinamajame rašte sako T. Martinaitis.
Jis pažymi, kad naudojimasis pasiūlyta garantija nemažintų kasmetinių atostogų kaupimo laikotarpio.
Projektas numato, kad nepanaudotos šeimos pagalbos dienos į kitus kalendorinius metus neperkeliamos ir pinigais nekompensuojamos, įskaitant darbo santykių pasibaigimą.
Tačiau kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse ar darbdavio norminiuose teisės aktuose galės būti nustatytas didesnis šeimos pagalbos dienų skaičius ir kitos darbuotojams palankesnės jų suteikimo sąlygos.
Šeimos pagalbos dieną apmokėtų darbdavys
Siūlomos Darbo kodekso pataisos numato, kad šeimos pagalbos dieną darbuotojas būtų atleidžiamas nuo pareigos dirbti mokant jam jo vidutinį darbo užmokestį. Ši garantija būtų taikoma ir ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams.
Numatoma, kad prašymą suteikti šeimos pagalbos dieną darbuotojas turėtų pateikti raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, nebent darbdavys sutinka su trumpesniu terminu. Nenumatyto poreikio atveju būtų pranešama nedelsiant. Jei pranešta žodžiu, rašytinį prašymą tektų pateikti ne vėliau kaip kitą darbuotojo darbo dieną po šeimos pagalbos dienos.
Prašydamas suteikti šeimos pagalbos dieną darbuotojas turėtų nurodyti pageidaujamą kalendorinę dieną, anūko amžių ir priežiūros poreikio aplinkybes, patvirtinti giminystės ryšį su anūku. Jeigu prašoma dienos anūkui su negalia nuo 14 iki 18 metų prižiūrėti, darbuotojas taip pat turės patvirtinti negalios faktą.
Jei darbdavys turėtų pagrįstų abejonių dėl pateiktų duomenų teisingumo, jis galės raštu, nurodydamas abejonių pagrindą, paprašyti tik teisei į šią garantiją nustatyti būtinų duomenų ar dokumentų. Beje, projektas numato, kad anūko diagnozės ir išsamių medicininių dokumentų reikalauti draudžiama.
Šeimos pagalbos diena būtų suteikiama darbuotojo prašyme nurodytą dieną. Darbdavys negalės jos vienašališkai perkelti į kitą dieną arba pakeisti nemokamu laisvu laiku ar kasmetinėmis atostogomis.
Projekte numatyti ir tokie atvejai, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse.
„Garantija gali būti naudojama tą pačią pasirinktą kalendorinę dieną pas visus darbdavius, pas kuriuos darbuotojas turi dirbti. Ta pati data pas kelis darbdavius į metinį 4 dienų limitą įskaitoma vieną kartą. Skirtingos datos pas skirtingus darbdavius įskaitomos atskirai. Darbdavio pakeitimas metinio limito neatnaujina“, – savo iniciatyvą komentuotoja T. Martinaitis.
Ji pripažįsta, kad priėmus kodekso pakeitimus, darbdaviams gali atsirasti pavadavimo, viršvalandžių, darbo organizavimo ir administravimo sąnaudų. Didesnė organizacinė rizika, anot parlamentaro, tektų mažoms įmonėms ir nepertraukiamą veiklą vykdantiems darbdaviams.
T. Martinaitis nesiima vertinti, kokios būtų šios iniciatyvos įgyvendinimo sąnaudos, nes tai priklausys nuo to, kiek senelių pasinaudotų tokia garantija.
„Galimas palankus poveikis darbuotojų išlaikymui bei darbo ir šeimos derinimui“, – teigia iniciatyvos autorius T. Martinaitis.
Jis siūlo projektą aptarti Trišalėje taryboje ir gauti socialinių partnerių bei kompetentingų institucijų vertinimus.
Siūloma, kad Darbo kodekso pakeitimai dėl „anūkadienių“ įsigaliotų 2027 m. lapkričio 1 d.
(be temos)
(be temos)