Laukia teisės aktų
Lietuva pradeda įgyvendinti ES Skaidraus atlygio direktyvą (2023/970), kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad už vienodos vertės darbą būtų mokamas vienodas darbo užmokestis, nepriklausomai nuo lyties.
Kaip skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI), numatoma, kad, įsigaliojus pakeitimams, darbdaviai privalės užtikrinti objektyvias, aiškiais kriterijais pagrįstas ir lyčiai neutralias darbo apmokėjimo sistemas. Vadinasi, atlygio nustatymas turės būti pagrįstas ne subjektyviu vertinimu, o aiškiai apibrėžtais ir patikrinamais kriterijais.
Šiuo metu planuojamas direktyvos perkėlimo terminas – 2026 m. birželio 7 d., tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė (LDK) Aurelija Maldutytė sako, kad šalyje dar nepriimta teisės aktų, kurie aiškiai nustatytų naujus reikalavimus. Jos teigimu, darbdaviai vis dar neturi konkrečių taisyklių, kaip direktyvą reikės įgyvendinti praktikoje, todėl LDK ragina atidėti jos įsigaliojimą.
Tai, kad vienodas pareigybes einantys darbuotojai turi gauti vienodą atlygį, nėra visiška naujovė – Lietuvoje tai veikė ir anksčiau, sako A. Maldutytė: „Darbdaviams tikrai nėra skirtumo, kokios lyties asmuo dirba. Žiūrima į sukuriamą vertę ar pagamintą produktą, kaip efektyviai žmogus dirba, kokia yra jo kvalifikacija, motyvacija, įsitraukimas ir pan. Tai visada yra pagrindiniai dalykai. Darbdaviams jau yra įprasta laikytis prieš įvairialypę darbuotojų diskriminaciją nukreiptų teisės aktų.“
Jos aiškinimu, naujoje direktyvoje nurodyta, kokie yra esminiai kriterijai ir kaip reikia vertinti darbo pozicijas: išskiriamos įgūdžių, pastangų, atsakomybės, darbo sąlygų kategorijos. Vadinasi, vertinant šiuos kriterijus, dabar darbdaviams reikia peržiūrėti šiuo metu jau esamų darbuotojų pareigybes. „Taip pat reikalaujama suskirstyti į grupes: gali būti skirtingos pareigybės, pavyzdžiui, buhalteris ir vadybininkas ar informacinių technologijų (IT) specialistas, bet jie gali būti priskirti vienai grupei. Čia ir yra vienas didžiausių iššūkių keliančių klausimų: kaip tą vertę nustatyti? Siūlomos įvairios metodikos, VDI stengiasi padėti suprasti, kaip tai padaryti“, – sako A. Maldutytė.
Sunkumai – smulkiesiems
Anot LDK prezidentės, nors direktyva priimta prieš trejus metus ir apie jos niuansus buvo diskutuojama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), dėl įvairių politinių priežasčių direktyvos perkėlimą užtikrinantis teisės aktas dar nepriimtas – tik neseniai jis atkeliavo iki Seimo komitetų, kur yra svarstomas. „Galbūt Seime bus priimtas gegužę ir tik tada atsiras poįstatyminiai aktai“, – sako ji.
Problema ta, kad be poįstatyminių teisės aktų neaišku, kaip darbdavys turės pateikti naują informaciją „Sodrai“, kadangi su direktyvos perkėlimu darbdaviui tenka nauja pareiga informuoti „Sodrą“, kokį užmokestį gavo darbuotojas.
„Su ministerija ieškojome būdo, kad būtų kuo mažesnė administracinė našta. Lyg ir sutarėme, kad darbdaviai galės pateikti papildomą informaciją prie jau įprastos „Sodrai” ataskaitos, pavyzdžiui, atsiradus laukeliui „darbo valandos“, ir „Sodra“ automatiškai galės generuoti visus reikiamus duomenis pagal direktyvą: palyginti moterų ir vyrų atlyginimus toje pačioje grupėje, ar tas skirtumas yra didesnis nei direktyvoje nurodyta 5 proc. riba. Jei taip, galės kreiptis ir paklausti objektyvių kriterijų, nes niekas nesako, kad atlyginimai negali skirtis, – svarbu, kad būtų objektyvūs kriterijai, dėl ko jie gali skirtis. Tų objektyvių kriterijų gali būti begalės – yra net valandos trukmės VDI vaizdo įrašas, kuriame detaliai paaiškinama, ką numato ši atlygio skaidrumo direktyva“, – aiškino A. Maldutytė.
„Kai žinosime apimtį, ką reikės teikti, tam turi būti pasiruošta. Daug didesnių įmonių jau turi darbo užmokesčio apskaitos sistemas, iš kurių duomenys automatiškai suformuojami ir teikiamos ataskaitos, bet niekas negali programuoti atnaujinimų, kol neaišku, ką reikės į tas ataskaitas įdėti. Kai bus užprogramuoti atnaujinimai, kelis mėnesius turės vykti naujos sistemos testavimas – visa tai gali trukti apie pusę metų, – skaičiuoja A. Maldutytė. – Tačiau mažiau nei 20 darbuotojų turinčios įmonės dažniausiai panašių sistemų net neturi. Vadinasi, net jeigu yra trys darbuotojai, įmonė nuo šiol turės turėti atlygio apskaitos sistemą, pareigybių aprašymus ir t. t. Smulkieji verslai neturi programų, jas reikia sukurti, atskirti duomenis. Tai nėra taip paprasta, kaip galėtų atrodyti, todėl ir prašome nukelti duomenų teikimo pradžią bent jau iki kitų metų.“
Sprendimų vilkinimas?
Vis dėlto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė mano, kad trejų metų pasirengti direktyvos perkėlimui turėjo pakakti. „Suprantu, kad darbdaviai, matyt, bando atitolinti direktyvos įgyvendinimą, nes skaidraus atlygio direktyvos pagrindinė paskirtis yra mažinti nelygybę, stiprinant darbuotojų teisę žinoti, kaip nustatomas jų atlygis, ir užtikrinti vienodą atlygį už vienodos vertės darbą“, – sako ji.
„Aišku, tiems darbdaviams, kurie neturi darbo apmokėjimo sistemų, bus sudėtinga, nes trejus metus jie suko uodegą, tikėdamiesi, kad galbūt nereikės įgyvendinti šitos direktyvos, – akcentuoja D. Jakutavičė. – Tačiau siūlymai atidėti direktyvos taikymą iš esmės reikštų bandymą vilkinti sprendimus dėl atlyginimų nelygybės. Mes, profesinės sąjungos, esame pasirengusios diskutuoti dėl praktinio įgyvendinimo, bet atidėti gal nereikėtų. Galima ir per kolektyvines sutartis pasitarti. Nemanau, kad nuo pat pirmos dienos VDI ir visos kitos inspekcijos ims labai smarkiai bausti darbdavius, kurie dėl techninių kliūčių surinktų arba pateiktų ne visą informaciją.“
Pasak jos, direktyva yra labai svarbi, nes tai ateityje spręstų ne tik pensijų nelygybės lyčių atžvilgiu klausimus, bet ir kitas problemas. „Pavyzdžiui, toje direktyvoje yra ir kita labai svarbi dalis darbuotojams ir profesinėms sąjungoms – tai kolektyvinių sutarčių aprėpties didinimas. Tai irgi reikštų darbuotojų darbo teisių gerinimą ir teisės į kolektyvines derybas plėtimą, nes Lietuva vis dėlto papuola tarp tų šalių, kur kolektyvinėmis sutartimis darbuotojų aprėptis yra maža“, – aiškina D. Jakutavičė.
Nemanau, kad nuo pat pirmos dienos VDI ir visos kitos inspekcijos ims labai smarkiai bausti darbdavius, kurie dėl techninių kliūčių surinktų arba pateiktų ne visą informaciją.
Nepatenkintos ir kitos šalys
Pasak A. Maldutytės, pagal direktyvą reikalaujamų duomenų faktinio teikimo pradžią pavėlinti prašo ir daugiau ES šalių: „Nyderlandai, Danija, Švedija, dabar jau ir Estija. Estijos politikai net pasakė, kad mato didelę administracinę naštą, todėl įgyvendinimas gali vėluoti net kelerius metus. Švedai sako, važiuokime į Briuselį, derėkimės, kad sumažintume duomenų teikimo apimtį, nes dabar ES deklaruojamas tikslas yra mažinti biurokratinę naštą, o ji didinama. Galvojant apie dirbtinį intelektą (DI), dabartines technologijas, ar būtinos tokios didelės apimties ataskaitos? Tikrai yra visokių galimybių pateikti informaciją ne tokiu giliu, smulkiu mastu.“
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuva turi fundamentalią problemą, kuri yra būdinga visai šalies teisėkūrai. „Jeigu Europa ką nors priima, mes norime būti pirmūnais. Taip yra nuo mūsų įstojimo į ES laikų, kai mes turėjome parodyti, kad esame pirmūnai, ir ta tradicija išlikusi“, – sako jis.
Kad ir kaip būtų, A. Romanovskio įsitikinimu, dėl skaidraus atlygio direktyvos dangus negriūva: vieniems darbdaviams bus paprasčiau prisitaikyti, mažesniems tikriausiai bus sudėtingiau. Pokyčiai neabejotinai padidins administracinę naštą.
„Tai yra vienas pavyzdžių, kai valstybė sako, kad mažina administracinę naštą verslui, ir tada staiga gauna europinį reguliavimą, kuris tą naštą tik padidina. Šitas reguliavimas tikrai padidins administracinę naštą, o ar jis išspręs netolygaus atlygio tarp vyrų ir moterų mokėjimą – klausimas, – svarsto A. Romanovskis. – Teisingo atlygio tarp vyrų ir moterų mokėjimas yra kultūrinis dalykas, kurio mechaniškai negali išspręsti. Lietuvoje tikrai yra pokytis, darbuotojas jau tampa stipresniąja puse.“
(Ne)konfidenciali informacija
A. Maldutytė primena, kad direktyva taip pat nurodo, jog darbo užmokestis nebėra konfidenciali informacija: darbuotojai gali lyginti savo darbo sutartis ir tai nebus laikoma kokiu nors pažeidimu. Taip siekiama mažesnės diskriminacijos. „Klausimas, kiek darbuotojų tuo naudosis ir kiek jau dabar naudojasi, nors teigiama, kad tai yra konfidenciali informacija. Be to, kultūriškai mes nelabai įpratę dalytis savo piniginiais reikalais, tai atrodo kaip labai asmeninė informacija“, – atkreipia dėmesį ji.
A. Romanovskis taip pat mano, kad informacijos šiuo metu atskleidžiama gana daug. „Darbuotojas ateina ir derisi, klausia, kodėl to žmogaus yra toks atlyginimas, o mano – kitoks. Taip yra ne dėl to, kad kas nors sugalvojo mechaniškai priversti ką nors atskleisti, o dėl to, kad darbuotojas yra svarbi derybų pusė“, – pabrėžia LVK prezidentas.
„Netikiu, kad mechaniniais sprendimais gali pakeisti elgseną. Tai yra kultūros, laiko, kalbėjimosi tarp darbuotojų ir darbdavių klausimas. Kadangi dabar darbuotojai yra stiprioji pusė, jie ir be direktyvų gali išsireikalauti teisingesnio atlyginimo“, – tikina A. Romanovskis.
„Šiais laikais tokia direktyva paprasčiausiai yra labiau administracinis iššūkis, nes kiekvienas darbuotojas yra unikalus, ir norint apeiti reguliavimą, galima atrasti daugybę dalykų, pagal kuriuos gali sakyti, kad tai yra, pavyzdžiui, skirtingos pareigos, todėl ir atlyginimas skiriasi“, – tęsia jis.
Darbuotojų atstovė D. Jakutavičė sako, kad šalyje tikrai yra įmonių, kuriose yra tradicija tartis su kolektyvu ir atitikti arba bent jau stengtis atitikti europinius standartus dėl darbo apmokėjimo atotrūkio mažinimo, nes tai nenauja tema: „Tokie darbdaviai tariasi, susitaria, ir randa priežasčių, būdų ir pinigų, kaip pagerinti darbuotojų padėtį jų įmonėje.“
A. Maldutytė tikina, kad darbdaviai neturi nieko prieš direktyvą, nes jos tikslą palaiko. „Neturi būti diskriminacijos, ir ne tik dėl lyties, bet ir dėl amžiaus, politinių įsitikinimų ar kitų argumentų; už tą patį darbą turi būti mokamas toks pats atlyginimas. Kyla klausimų, kaip mes techniškai įgyvendinsime šią direktyvą. Šiuo atveju ne darbdaviai yra nepasiruošę, bet institucijos nepasiruošusios suteikti mums informacijos, kaip, kada ir kokios apimties duomenis mes turime teikti“, – pabrėžia ji.
SADM žvilgsnis
Kaip situaciją komentuoja SADM, direktyva (ES) 2023/970 į nacionalinę teisę turi būti perkelta iki 2026 m. birželio 7 d., o įstatymo projektai viešai prieinami jau nuo 2025 m. rugsėjo. „Per tą laikotarpį tiek ministerija, tiek VDI kartu su Viešojo valdymo agentūra (VVA) organizavo mokymus tiek privataus sektoriaus darbdaviams, tiek ir biudžetinėms įstaigoms dėl darbo apmokėjimo sistemų peržiūros, kurių metu buvo aptariami praktiniai peržiūros aspektai. Darbdaviai, nors poįstatyminiai teisės aktai dar nepriimti, būsimiems pakeitimams ruošiasi intensyviai“, – teigia SADM.
VDI taip pat yra parengusi Darbo apmokėjimo sistemų peržiūros rekomendacijas, pritaikytas laukiantiems pokyčiams. Jos prieinamos viešai ir dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.
2026 m. kovą Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), bendradarbiaudamas su Europos Komisija, pristatė atnaujintas ES masto gaires ir praktinį įrankių rinkinį lyčių požiūriu neutraliam darbo vietų vertinimui ir klasifikavimui. SADM teigimu, įrankis greitai bus prieinamas ir lietuvių kalba: „Įrankis apima konkrečius šablonus, klausimynus, vertinimo metodikas ir skaitmeninius sprendimus, leidžiančius lengvai įgyvendinti procesą, padeda organizacijoms pasirengti ir atitikti ES atlygio skaidrumo reikalavimus. Įrankių rinkinys apima visą procesą – nuo pasirengimo (pvz., vertinimo grupės sudarymo) iki darbo vietų analizės ir atlygio struktūrų peržiūros. VDI įrašė ir viešai paskelbė seminarą kaip tinkamai įgyvendinti direktyvą. SADM, VDI ir VVA jau dabar intensyviai konsultuoja darbdavius dėl darbo apmokėjimo sistemų peržiūros.“
Pasak SADM, didžioji dalis darbdavių organizacijų jau dvejus metus ruošiasi direktyvos įgyvendinimui, organizuoja konferencijas, seminarus, kurių metu padeda darbdaviams tinkamai pasirengti pokyčiams. Daugelis darbdavių jau nuo 2017 m. yra parengę tinkamas darbo apmokėjimo sistemas.
„Manome, didžioji dalis darbdavių yra pasirengę, o tiems, kurie dar nepasirengę, suteikiama visa įmanoma pagalba: parengtos rekomendacijos, įrašytas seminaras, paskelbti dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai, – teigia SADM. – Direktyvos įgyvendinimo atidėjimas reikštų darbuotojų teisių į teisingą darbo apmokėjimą atidėjimą, todėl negalime tam pritarti.“
(be temos)