Finansų ministerija giriasi, kad į valstybės ir nacionalinį biudžetus pernai surinkta daugiau pajamų, negu buvo planuota. Bloga žinia, kad Lietuva baigia prasiskolinti – šiemet valstybės skola gali siekti net 40 proc. BVP. Kritinė riba – 60 proc. BVP.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar atskleidė preliminarius praeitų metų biudžeto vykdymo duomenis: valstybės biudžetas, neįskaitant ES paramos, pernai gavo beveik 14,8 mlrd. litų pajamų – 383,6 mln. litų (2,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.

Nacionalinis biudžetas – apie 18,3 mlrd. litų – 107,6 mln. litų (0,6 proc.) daugiau. Tiesa, pranešdama geras naujienas, ministrė neužsiminė, kad pernai tiek nacionalinis, tiek valstybės biudžetai buvo du kartus tikslinami ir gerokai apkarpyti. Be to, didesnės pajamos pernai gautos ne iš mokesčių, o iš nemokestinių pajamų.

Dar 2008 m. pabaigoje Vyriausybė planavo, kad į nacionalinį biudžetą, be ES lėšų, įplauks 24,3 mlrd. litų. Į valstybės biudžetą – apie 20 mlrd. litų. Tačiau jau gegužę pernelyg optimistinius planus teko tikslinti. Liepą biudžetas apkarpytos dar kartą.

Su ES ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 2009 m. surinkta 20,7 mln. litų pajamų, iš kurių ES paramos dalis – 5,9 mlrd. litų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) planas pernai buvo viršytas 550 mln. litų, tačiau tiek pat nesurinkta gyventojų pajamų mokesčio. Bendrai mokesčių į biudžetus surinkta 50 mln. litų mažiau, negu buvo prognozuota. Tačiau iš nemokestinių pajamų gauta 160 mln. litų daugiau, negu buvo prognozuota. Daugiausia papildomų lėšų į biudžetą įplaukė iš studentų kišenės. Įmokų už aukštąjį mokslą prognozė buvo viršyta net 90 mln. litų.

Taigi Vyriausybė pasistengė, kad popieriuje biudžetas atrodytų tikrai neblogai. Tačiau valstybės tyko kitos grėsmės. Didžiausia jų – vis didėjančios skolos. Tai pripažino I.Šimonytė, atsakydama į žurnalistų klausimus.

– Ministre, gal jau galima prognozuoti, koks šiemet bus šalies fiskalinis deficitas?

– Prognozuoti atsargiai galima. Manau, kad rezultatas bus artimas tam, ką prognozavome – apie 9,5 proc. BVP. Bet galutinių skaičių pasakyti tikrai negalėsiu, nes fiskalinis deficitas – tai ne tik valstybės ir "Sodros" biudžetų deficitas. Į tą skaičių reikia įtraukti ir savivaldybių biudžetuose atsiveriančias skyles.

– Kiek Lietuva turi skolų ir kiek dar planuojama skolintis?

– Praėjusiais metais pasiskolinome beveik 13,8 mlrd. litų. Valstybės skola siekia apie 27 proc. šalies BVP. Šiais metais planuojame skolintis dar apie 14 mlrd. litų. Iš jų 4 mlrd. bus skirti skoloms, kurias įsipareigojome grąžinti šiemet, o likusieji – biudžeto deficitui mažinti. Planuojame, kad šiemet Lietuvos skola gali pasiekti 40 proc. BVP.

Noriu taip pat pabrėžti, jog skolinamasi tam, kad būtų finansuojamos išlaidos, kurios viršija pajamas. Taigi tol, kol taip bus, skolintis teks, nes gerais laikais, kai pajamų buvo daugiau nei išlaidų, rezervų niekas nekaupė. Dabar mes smarkiai mažiname išlaidas, ir toliau tai darysime, bet skolintis dar kurį laiką teks. Negaliu pasakyti, kada ateis tokia diena, kai Lietuva niekam nebus skolinga nė lito. Bet tai ir nėra mūsų tikslas. Siekiame, kad skola augtų kuo nuosaikiau, ir kad pradėtume ją grąžinti, kai šalies ekonomika pradės augti.

– Kur yra riba, kiek galime skolintis?

– Skaičiuojama, kad 80 proc. BVP dydžio skola ES šalims yra kritinė. Lietuvai ši riba kiek mažesnė. Mūsų skola negali viršyti 60 proc. BVP, nes kitaip neįvykdysime Mastrichto kriterijų ir neįstosime į euro zoną. Tiesa, jau dabar aišku, kad 2011 m. to kriterijaus neatitiksime. Be to, būtų labai sunku grąžinti tokią sumą. Iki šiol šis rodiklis mums atrodė labai tolimas, nes šalies skola visada buvo labai maža – vos keletas procentų (BVP – red. past.), tačiau dabar padėtis pasikeitė. Taip nutinka, kai ekonomika patiria sunkumų. Pajamos dingsta greitai, o išlaidų dažniausiai taip greitai sumažinti nepavyksta.

– Ar šiais metais planuojama išleisti valstybės obligacijų?

– Tokios minties tikrai neatsisakome. Gali būti, kad tai įvyks jau pirmą metų ketvirtį, tačiau nei konkrečių sumų, nei datų pasakyti dar negaliu.

– Ar iš ministerijos turimų skaičių galima bent apytiksliai spręsti, kiek ir kokio verslo atstovai pasitraukė į šešėlį?

– Iš bendrosios pajamų statistikos kokių nors konkrečių išvadų daryti nedrįsčiau. Tam reikėtų panagrinėti bendrovių ataskaitas. Bet tikrai neneigiu fakto, kad dalis verslo pasitraukė į vadinamąją pilkąją zoną. Esu taip pat įsitikinusi, kad pajamų mažėjimą biudžete lėmė ne tai, kad verslas pasitraukė į šešėlį, o tai, kad ekonomika patyrė milžinišką nuosmukį. Labiausiai smuko tos verslo sritys, kurios 2008 m. ir buvo pagrindinės biudžeto maitintojos, – nekilnojamojo turto, finansinio tarpininkavimo prekybos ir pramonės sektoriai. Taip pat kelininkai bei statybininkai turėjo milžinišką pelną. Dabar to nebėra, tad ir mokesčių jie sumoka kur kas mažiau (nei 2008 ar 2007 m. – red. past.).

– Sakėte, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pernai surinkta apie 550 mln. litų mažiau, nei planuota. Nedarbo prognozės nedžiugina – atrodo, kad dar kurį laiką jis augs, tad šiemet pajamų iš mokesčių tikriausiai bus surinkta dar mažiau?

– Šių metų pajamų iš mokesčių prognozė tikrai atsargi. Taip, pajamos mažės – tiek dėl didėsiančio nedarbo, tiek dėl planuojamo atlyginimų mažėjimo. Vien įplaukos iš GPM šiemet, palyginti su 2009 m., turėtų būti mažesnės apie 20 proc. Mažėja gyventojų ir verslo pajamos, įmonių pelningumas, tad ir pelno bei kitų mokesčių surinksime mažiau. Tik planuojamos įplaukos iš akcizų liko beveik nepakitusios. Apskritai visas 2010 m. biudžetas dar mažesnis nei praeitų metų. Tačiau skaičiai rodo, kad jau praeitų metų trečią ketvirtį šalies ekonomika kilo. Naujausių duomenų neturiu, bet padėtis tikrai neblogėjo, nėra pagrindo manyti, kad tai buvo vienkartinis pagerėjimas.

– Taigi blogiausia jau praeityje? O gal Lietuvai dar gali prireikti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos?

– Tol, kol šalis turi poreikį skolintis, negalima atmesti nė vieno varianto. Tačiau iki šiol finansų rinkos rodė pasitikėjimą mūsų vykdoma politika. Manau, kad taip bus ir toliau.

Komentaras

Tomas Andrejauskas, "Swedbank Markets" tarnybos vadovas Lietuvoje.

Daug kritikuotas 2010 m. šalies biudžetas turi ir šviesiąją pusę – išoriniu skolinimu finansuojamas deficitas atlieka ekonomikos skatinimo funkciją. Todėl visiškai suprantama, kodėl šiandien valstybė daug skolinasi. Juo labiau kad bendra Lietuvos skola 2010 m. pabaigoje nesieks Mastrichto kriterijų viršutinės ribos – 60 proc. BVP.

Tačiau žinia, kad reikia grąžinti ne tik skolintas lėšas, bet ir palūkanas, o valstybė dar išleidžia gerokai daugiau, nei surenka. Tokiomis aplinkybėmis lieka trys keliai: pirmas – dar skolintis, antras – dar didinti mokesčius ir trečias – per reformas mažinti išlaidas, balansuoti biudžetą, grąžinti skolas, mažinti mokesčius ir didinti konkurenciją. Pirmi du keliai niekur neveda, o trečias yra sunkus, bet teisingas. Aišku, dar galima tiesiog nieko nedaryti ir laukti, kol viskas savaime išsispręs, tačiau būkim realistai – tokio ekonomikos postūmio, kurį davė įstojimas į ES, Lietuva ateityje nebegali tikėtis. Šį kartą namų darbus turime atlikti patys.