Skurdas Lietuvoje: taupymas prasidėtų nuo drabužių, baigtųsi medikų paslaugomis

Didžiosios dalies pajamų praradimas verstų Lietuvos gyventojus peržiūrėti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabužių bei avalynės įsigijimo. Po to žmonės apribotų savo mobilumą mažindami išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių.

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, jei pajamos sumažėtų iki vos 30 proc. turimų pajamų, atskleidė reprezentatyvi apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

Apklausos duomenimis, 68 proc. gyventojų teigė pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių ir avalynės, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų – kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.). Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) – joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Apklausa parodė, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis: tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms – 31 proc. gyventojų.

Palyginimui, 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimai, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją – išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

Vaistams, vitaminams ir papildams taip pat būtų taupoma, bet jų eilė ateitų vėliau – tam nusiteikę 21 proc. pensininkų. Tik 12 proc. senjorų imtų taupyti medicininėms paslaugoms.

Šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus. Europinė statistika rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma visoje Europos Sąjungoje 2016 metais buvo su minuso ženklu: -0,5 proc.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

T

T portretas
Niekas neatsisakytu vodkos ar cigareciu cia jau smegenys reikalauja o ne zmogaus kunas

...

... portretas
DAUGIAUSIA sutaupytumėte tų velnio gydytojų 'paslaugų' atsisakę... aišku, kitų ydų taip pat reikia atsisakyt.

Nuomone.pensininkes.

Nuomone.pensininkes. portretas
Nera skurstanciuju yra tinginiu.Ta galiu tvirtai pasakyti.Pasalpos daugeli priverte tinginiauti,dirbtinelegaliai.Priverte tapti alkocholiku.Isgyvenome pokari.Kaime burys vaiku.Dibrome iki sutemu.Ir i kupra gaudavom jei nepaklausydavom.Bet esame visi isgyvene darbstus ir suprantame kas yra badas,darbas,duona.Miestuose buvo dar sunkiau.Parduotuves tuscios .Kisenese pinigu nebuvo.Ir nenumireme.O dabar kiekvienas tinginys,pipiras su ismaniuoju.Darbo yra tik tinginiai nori viska gauti nedirbdami.Pasalpos tik ligoniam,o visi kiti turi uzsidirbti.Ir jokiu priedu prie pensiju.Mano atlyginimas buvo nedidelis,o dar sugriuvus visai sovietinei sistemai isvis sumazejo .Stazas 31m.pensija 280e,Ir kai kas sako ,kad pensika 150ar 200 euru.Tai reiskia,kad nedirbo ,o sedejo turgui .Arba vyrai gerai uzdirbi taikam poniom dirbti.O tokiu nemazai.Tai daugelis turisusirupinti dabar ,kad isejus gautu normalia pensija.Atsisakyti vokeliu,.Dirbti legaliai
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių