„Reikia viską peržiūrėti, nes tie įsipareigojimai pakankamai yra dideli. Bet esminis dalykas, bent kokios aš pozicijos laikausi, tai (projektas – ELTA) neturi atitekti ir negali būti vystomas privačia iniciatyva, nes po to reikia labai brangiai mokėti – kai tu suteiki monopolį kažkam ar išskirtinę teisę, kad ir privačiam gamintojui, tada vis tiek vartotojai susimoka, nes sąlygos keičiasi“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Politikas pabrėžė, kad sprendimas dėl lapkritį paskelbto konkurso sąlygų priimtas buvusio Seimo kadencijos pabaigoje, todėl Energetikos ministerija vertina jo ekonominę naudą ir su Vyriausybe priims galutinį sprendimą.

„Esmė, kad tokie projektai, megaprojektai, kurie yra vystomi, jie gali būti šiandien vystomi valstybės įmonių pajėgomis, tam ir skirtos yra valstybės įmonės. (...) Tie kaštai neturi būti socializuoti – tai yra perkelti ant vartotojo. Už tai mes ir darėme galimybes valstybės įmonėms pasirinkti ir investavimo šaltinius, ir gauti prieigą prie kapitalo“, – tikino S. Skvernelis.

ELTA primena, kad konkursas antrojo vėjo parko rangovui atrinkti paskelbtas pernai lapkritį, baigtis turėtų šių metų vasarą. Pirmąjį 700 MW galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“.

Tie kaštai neturi būti socializuoti – tai yra perkelti ant vartotojo. Už tai mes ir darėme galimybes valstybės įmonėms pasirinkti ir investavimo šaltinius, ir gauti prieigą prie kapitalo.

Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).