„Neabejoju, kad jis (antrasis parkas – ELTA) bus, tos sąlygos todėl ir buvo pakeistos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas puikiai išmano šitą sritį, ir sustabdė šį procesą, sutvarkė, keičia sąlygas, Vyriausybė tam pritarė ir Vyriausybė kartu su ministerija įgyvendins“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo Seimo pirmininkas.

Vėliau trečiadienį parlamentinę kontrolę dėl antrojo jūros vėjo parko projekto vykdys „Nemuno aušros“ atstovų vadovaujamas Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Pernai lapkritį paskelbto konkurso, kurį Vyriausybė sustabdė sausio pabaigoje, pirminėse sąlygose buvo numatyta, kad jūros vėjo generacija turės prioritetą prieš sausumos vėją. Šios nuostatos atsisakyta Energetikos ministerijos atnaujintose aukciono sąlygose, kurias artimiausiomis savaitėmis ketinama teikti Seimui.

Oponentams kritikuojant, kad tokia nuostata yra susijusi su koalicijos partnerių „aušriečių“ interesais vėjo energetikoje, S. Skvernelis argumentavo, kad prioritetinių atsinaujinančių išteklių sričių išskyrimas buvo nekorektiška konkurso sąlyga.

„Natūralu, kad visi tie projektai, kurie sausuomje vystomi, jie tikrai netampa nekonkurencingi. Ir tie patys vystytojai nebegali gauti ir kreditavimo šaltinių, nieko, nes tiesiog bankai ir kitos kredito įstaigos sako – palaukite, kam jūs vystote šitus projektus, jeigu prioritetas teikiamas (jūros – ELTA) vėjui, nors jis gali būti ir brangesnis“, – pažymėjo S. Skvernelis.

Natūralu, kad visi tie projektai, kurie sausuomje vystomi, jie tikrai netampa nekonkurencingi.

Anot politiko, energetikos ministras ištaisė netinkamas technines konkurso detales, be to, jo pasiūlyti konkurso pokyčiai skatins konkurenciją tarp vystytojų.

Tuo metu pirmąjį jūros vėjo parką vystančiais valstybės energetikos grupei „Ignitis“ pranešus, kad dėl pasaulyje vėluojančių žaliojo vandenilio projektų šio pramoninio parko statybos gali strigti, S. Skvernelis neatmeta, kad kol kas šis objektas gali būti ir nebevystomas.

Tarp atnaujintų antro jūros vėjo parko konkurso sąlygų ketinama palikti 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį pagal contract for difference (CFD) schemą, kuri reiškia, jog, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, jas atnaujinus, ši našta būtų perkeliama nuo elektros vartotojų pečių į biudžeto išlaidas.

Tikimąsi, kad Vyriausybei atnaujintos vėjo parko konkurso sąlygos bus pateiktos kovo pabaigoje, tuomet, balandžio viduryje projektą pateikus Seimui ir jį priėmus, įstatymas įsigalioti galėtų gegužės viduryje.

Lietuva planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).