Slidinėti pamėgę lietuviai pinigų tam negaili, bet kalnų kurortus renkasi tik pagal jo dydį ir slidinėjimo kokybę – turizmas jų nedomina. Daugėja ir slidininkų, per sezoną planuojančių net dvi keliones, – vieną tolimesnę, kitą – šalia, į Ukrainą ar Lenkiją.

Visi į Alpes

Kelionių organizatoriaus "Guliverio kelionės" direktorius Algis Brazionis sakė, kad lietuvių slidinėjimo krypčių žemėlapis nesikeičia – 90 proc. agentūros klientų vis dar traukia į Alpes. Daugėja slidinėjimo entuziastų, kurie perka slidinėjimo paketą ir gali juo pasinaudoti trijose šalyse, per kurias driekiasi Alpių kalnai, – Prancūzijoje, Italijoje ir Šveicarijoje.

Apžvelgdamas slidinėjimo žemėlapį, "Guliverio kelionių" vadovas sakė, kad Austrijoje populiariausi kurortai tebėra Cilertalio slėnis, Išglas, Zeldenas, Italijoje – Dolomitinių Alpių žiedas. Anot jo, poilsiautojai slidinėjimo kurortą neretai renkasi pagal dydį.

"Žmonės nori ne tik slidinėti, bet ir pasidžiaugti kalnų didybe. Juk kokybiškoms slidinėjimo atostogoms 300 km trasų tikrai nereikia", – svarstė A.Brazionis.

Alternatyva – Ukraina

Pašnekovo teigimu, jau trejus metus populiari slidininkų kryptis – Ukraina, Bukovelio slidinėjimo centras, kita pigesnių kelionių alternatyva – Slovakija.

"Daugėja slidininkų, kurie planuoja vieną rimtą kelionę, o kitą, artimesnę, pavyzdžiui, į Ukrainą derina su ilgaisiais savaitgaliais, laisvadieniais", – komentavo jis.

Pasak A.Brazionio, slidinėjimo atostogų kaina priklauso nuo kurorto dydžio – 30–60 km ilgio trasų kurortuose net keltuvai kainuoja keliasdešimt procentų pigiau.

"Austrijoje ir Italijoje kainos panašios, o Prancūzijos kurortai brangesni, aukštesne kaina išsiskiria ir Šveicarija, – vardijo A.Brazionis. – Jei kurortas didelis, tarptautinis, pavyzdžiui, Išglas, kurio vienoje pusėje – Šveicarija, o kitoje – Austrija, jis daug brangesnis už vietos kurortus."

Jo teigimu, vykstantys į Italijos Alpes dažniausiai renkasi trimis žvaigždutėmis įvertintus viešbučius, kurie pasižymi optimaliu kainos ir kokybės santykiu. Už ketvirtą žvaigždutę anot jo, reikia sumokėti gerokai brangiau.

A.Brazionio teigimu, septynių dienų slidinėjimo kelionė į Ukrainą vežantis savo inventorių su slidinėjimo abonementu kainuoja apie 1,5 tūkst. litų. O, pavyzdžiui, pigiausią dešimties dienų kelionę į Alpių kurortą, šešias iš jų slidinėjant, galima įsigyti nuo 2,5 tūkst. litų.

Aukso vidurys – Slovakija

Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Tauras Milašius pritarė, kad slidinėjimo kurortą entuziastai renkasi pagal kišenę. Tačiau ieškantiems geros slidinėjimo kokybės T.Milašius patarė įvertinti oro sąlygas ir kalnų aukštį, kad atostogų nesugadintų lietus.

"Kai tokios oro sąlygos ir Europoje šilta, reikia rinktis kurortą, kuriame kalno aukštis siektų 3 km, kur yra ledynų. Būtina pasidomėti, kokios oro sąlygos, kiek sniego, nes žemumose galima sulaukti blogo oro", – patarė jis. – Neseniai grįžau iš Prancūzijos, Alpe d'Huez kurorto, kur 90 proc. dienų būna saulėtos, tačiau mums pasitaikė ir prastesnio oro. Slidinėjome 2–3 km aukštyje, o viršukalnė ten siekia 3,3 km", – sakė jis.

Būtent žemojoje Ukrainoje, T.Milašiaus teigimu, kaina, kurią reikia mokėti už slidinėjimą, yra per didelė, o protingą kainos ir kokybės santykį galima rasti Slovakijos sniegynuose, jau pažįstamuose lietuviams. Jis svarstė, kad tvarkingomis, slidinėti puikiai paruoštomis trasomis ir aptarnavimu tarp slidinėjimo mėgėjų garsėja Austrijos kurortai, neapsieinantys ir be trankios vakaro programos. O, pavyzdžiui, Italijos kurortus T.Milašius vertina dėl patrauklesnių kainų nei Austrijoje, nors slidinėjimo kokybė tokia pati.

"Kovą savo čempionatą jau antrus metus iš eilės rengsime Italijoje, Kronplatzo kurorte. Austrijoje jo neorganizuojame vien todėl, kad negauname trasos, –  juk ten viskas kainuoja daug brangiau, – lygino T.Milašius.

Kišeniniai prancūzų kambariai

Slidininkų atstovas skaičiavo, kad Prancūzijoje slidinėjimo atostogos brangiau neatsieina, esą tik kelionė iki jos kurortų tolimesnė. Tačiau vykstantys į Prancūziją, pasak T.Milašiaus, turi būti pasiruošę paaukoti patogumus viešbučiuose dėl "fantastiškos" slidinėjimo kokybės.

"Mums patinka, kad Prancūzijoje iš viešbučio iškart pakliūvi į trasą, nereikia važiuoti dar 10–15 km autobusiuku, – sakė jis. – Bet viešbučiai labai kompaktiški, dažnai su dviaukštėmis lovomis, kitur tokių nepamatysi: keturviečiame kambaryje būna viena dvigulė lova ir viena dviaukštė. Žinoma, jei du žmonės gyvena keturviečiame kambaryje, viskas gerai, bet ir kaina daug didesnė. Tokios sąlygos patinka ne visiems poilsiautojams, tačiau mes sovietmečiu matėme ir prastesnių dalykų."

Pašnekovo teigimu, kišeniniuose Prancūzijos viešbučiuose reikia rinktis erdvesnius ir brangesnius apartamentus, nes ekonomiškesniuose kambariuose trūksta spintų, nėra kur išsidžiovinti batų, o štai Italijos kurortuose už tą pačią kainą slidininkai gauna visus elementarius patogumus.

Draudžiasi atsakingiau

Pašnekovų teigimu, daugiau slidžių entuziastų prieš vykdami svetur atsakingiau apsidraudžia nuo nemalonumų kalnuose – įsigyja ne tik medicininių išlaidų bet ir civilinės atsakomybės draudimą. A.Brazionio teigimu, taip jie apsisaugo ne tik nuo traumų, bet ir didelių finansinių nuostolių, jei kartais iš kitų slidininkų sulauktų pretenzijų dėl sveikatos sutrikdymo ir žalos atlyginimo.

"Negali būti tikras, kad kiti slidininkai tavęs trasoje neapkaltins. Geriau iškart sumokėti šiek tiek, nei paskui prarasti daug daugiau. Niekas nesiaiškins, kas buvo kaltas dėl susidūrimo. Be to, į tokią situaciją gali pakliūti vienas, o liudininkai liudys prieš tave, – sakė jis. – Mes taip pat pastaruoju metu jau draudžiamės. Du lietuviai kalnuose susidūrė, laimė, buvo apsidraudę, tad juos išskraidino."

"Guliverio kelionių" vadovas sakė, kad nemažėja į kalnus vykstančių nuosavais automobiliais, tačiau po kelerių metų tokių kelionių dauguma persėda į autobusus ar lėktuvus. Kiti, norėdami sutaupyti, renkasi pigių skrydžių pasiūlymus, tačiau tokiu atveju A.Brazionis patarė iškart pasirūpinti viešbučiais, nes šeštadieniais, kai prasideda apgyvendinimas, trūksta skrydžių.

"Keliauti savo automobiliu yra darbas. Vykstant į Alpes, į vieną pusę reikia sukarti 1,5 tūkst. km, dar tiek pat atgal, taigi, rizikos netrūksta ir kelionėje – žiemą problemų kelti gali kelio sąlygos, automobilio gedimas", – komentavo A.Brazionis.