Šaltis testuoja veisles
Lietuvos viduryje, Kėdainių rajone, Ažytėnuose, ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė kol kas nenori kalbėti apie prognozes. „Kaip pasėliai išsilaikė per žiemą, pamatysime pavasarį, – sako patyręs ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys. – Iš rudens žiemkenčiai sudygo gerai. Džiaugiamės gera žiema – daug sniego, seniai tokios laukėme. Mano praktikoje buvo įvairių situacijų, pasėliai nušaldavo ir tvyrant mažesniems šalčiams. Kol kas dar anksti kalbėti, nes bus dar ir atlydžių, ir vėl šalčių, – visko dar gali būti.“
Ši žiema – viena iš šalčiausių pastarojo meto žiemų. Kadangi žiemos viena po kitos buvo ganėtinai šiltos, ūkininkai pradėjo rinktis įvairesnes žieminių kultūrų veisles, gal net mažiau atsparias šalčiams. Ar tokie ūkiai šiemet nenukentės labiausiai? „Dauguma patyrusių ūkininkų niekada radikaliai nekeičia veislių, – sako Š. Šiušė. – Paprastai sėjame kelių rūšių veisles, daugiausia – seniai išbandytas ir patikimas, kurios atsparios šalčiui. Bandome ir naujas, darome bandymus, eksperimentus, kas geriau tinka mūsų krašto dirvožemiui, klimatui. Tačiau taip – žiemkenčiai jau seniai buvo iššalę, į Lietuvą atvežtų įvairesnių veislių dar neišbandė šalčiai, tad ši žiema, pavasaris parodys, kaip jos išsilaikė, ar vertos sėti ir toliau, ar geriau rinktis jau seniau patikrintas ir patikimas veisles. Ūkininkai sėja protingai, jeigu veislės dar nepatikrintos – pasėlius apdraudžia.“
Laukai gali užmirkti
Stora sniego danga pasėliams gerai, tačiau atsiranda grėsmė jiems iššusti. „Yra ir kita grėsmė rapsams, – sako ūkininkas. – Kai sniegas nutirps, vanduo gali paskandinti rapsus, o jie jautrūs užmirkimui. Kviečiai geriau atlaiko drėgmę. Daug kas priklausys ir nuo to, kaip tirps sniegas: ar greitai, ar pamažu.“
Sunku pasakyti, kaip bus su šliužų iš rudens nuniokotais pasėliais, – juk kai kur buvo apgraužti dideli rapsų plotai. Š. Šiušė kalba griežtai – jeigu patys ūkininkai nepasirūpina šliužų problema, patys ir kalti dėl nuostolių. Juk yra įvairiausių būdų ir priemonių jiems naikinti, tačiau reikia į tai investuoti.
Nors Š. Šiušės ūkis yra augalininkystės, tačiau jame yra ir pieno sektorius. Žiema gali užsitęsti, tad ar pakaks pašarų karvutėms? „Pašarų turime didelį rezervą, nes vasara buvo palanki žolei, – pasakoja ūkininkas. – Fermose karvutės laikomos šiltai, nuolat palaikoma reikalinga temperatūra.“
Žvėrys puotauja laukuose
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Kauno biuro vadovė Laimutė Stravinskienė ramina, kad ši šalta žiema gali atnešti daugiau naudos nei žalos. Pasėliai po stora sniego danga neturėtų nukentėti, o štai kenkėjų, piktžolių po tokių didelių šalčių gali ir sumažėti.
Sniegu laukuose džiaugiasi ir LŽŪKT Kauno biuro jaunesnysis augalininkystės konsultantas Rokas Spulginas, puikiai susipažinęs su pasėlių situacija Kauno rajono ūkininkų laukuose. „Gerai, kad prieš didžiuosius šalčius pasnigo, – pasėliai dėl to žiemoja saugiau, – sako konsultantas. – Šaltis kontroliuoja ir piktžolių augimą, jų tikrai turėtų sumažėti. Pernai ir ankstesniais metais žiemos buvo šiltos, tad piktžolėms buvo geros sąlygos.“
Augalininkystės konsultanto nuomone, šaltis gali turėti įtakos ir augalų ligoms plisti, tačiau pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo pavasario orų. Jeigu ilgai bus šilta ir drėgna, ligų plitimo toks oras nesustabdys; jei bus sausa oras, situacija gali būti geresnė.
R. Spulginas pasakoja įspūdžius ir pastebėjimus iš visai nesenų pasėlių apžiūrų: „Pastebėjome ir kitų nerimą keliančių ženklų. Kauno rajone pasėliams žalos daro laukiniai gyvūnai. Pasitelkę dronus darėme nuotraukas, iš kurių labai aiškiai matyti pažeidimai – nugraužtos rapsų viršūnėlės. Žvėrys iškasa sniegą ir minta augalais. Darbuojasi ir stirnos, ir kiškiai, ir stumbrai, kurių rajone yra; jie darbavosi jau ir rudenį. Stumbrų gausiau Kauno rajone link Kėdainių.“
Žiemkenčiai jau seniai buvo iššalę, į Lietuvą atvežtų įvairesnių veislių šalčiai dar neišbandė, tad ši žiema, pavasaris parodys, kaip jie išsilaikė.
Nerimą kelia potvynis
Pasak LŽŪKT Kauno biuro konsultanto, daug kur rajone rudenį ūkininkai vėlavo pasėti rapsus ir kviečius, tad prieš žiemojimą jie nebuvo pakankamai išsivystę, šaknys mažos. Daug ką lėmė ilgas ir lietingas ruduo, vėlavo derliaus nuėmimas ir sėja.
Žemė jau nuo rudens buvo įmirkusi, o paskui užšalo, prisnigo. Kas bus pavasarį, kai šalčiai atslūgs? R. Spulginas sako nenorintis prognozuoti, nes vienur vėlyvą rudenį laukai jau buvo pradžiūvę, o kai kur – dar šlapi.
R. Spulginas giria rajono ūkininkus – jie patyrę, moka gerai įvertinti situaciją, išmano savo verslą, todėl ir dėl pasirenkamų, labiau tradicinių, patikrintų pasėlių veislių problemų neturėtų būti. Nebent ten, kur vėlavo sėja, tačiau labai daug Kauno rajono ūkininkų draudžia pasėlius. Nė vienas ūkininkas, pasėjęs žemės ūkio kultūrų, nenori nuostolių, todėl ir dirba atsakingai, ir investuoja, kad derlius būtų kuo geresnis.
Daugiau nerimo kelia galimas potvynis. Kaip prognozuoja meteorologai, ledų sangrūdos Neryje gali išprovokuoti potvynį. Šalia upės gyvenantys žmonės raginami ruoštis stichijai, prireikus išvykti iš namų, išvežti vertingus daiktus. Tačiau šalia upės yra ir pasėlių laukų – jiems potvynis kelia daugiausia grėsmės. Jeigu laukai bus užlieti ir užšals, gero nelauk. Tačiau, pasak R. Spulgino, reikia būti optimistais.
Pasėliams žiema – gera
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza taip pat džiaugiasi šio sezono pasėliais. „Šis sniegas – tikra palaima javams ir rapsams, – džiaugiasi dr. V. Feiza. – Jeigu tokie šalčiai būtų be sniego, tikrai kiltų grėsmė, o dabar pasėliai uždengti sniegu ir žiemoja labai gerai. Yra įšalas. Šiemet jis nelabai gilus, apie 25 cm gylio, tačiau pasėliai tikrai neturėtų iššalti.“
Pasak dr. V. Feizos, gali būti problemų pavasarį arba prasidėjus atlydžiui. „Juk yra net potvynio grėsmė. Žemė įšalusi, sniegas tirps, tai kur susigers vanduo? Laukai gali atsidurti po vandeniu, gali būti taip apsemti, kaip jau seniai esame matę, – sako mokslininkas. – Tačiau kol kas atlydžio nėra, tad galime tik džiaugtis dabartine situacija.“
Neįšalęs dirvožemis – rizika
LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė primena, kad į Lietuvą šiemet žiemiški orai atėjo tik sausio mėnesį. Laukus užklojus storam sniego sluoksniui, dirvos temperatūra 10 cm gylyje pamažu pasiekė neigiamas reikšmes, todėl žiemkenčiai šiuo metu iš esmės yra apsaugoti nuo iššalimo. Tačiau storas sniego sluoksnis susidarė ant neįšalusios žemės ir augalai gali iššusti, o pavasarį gali atsirasti ligų, tokių kaip pavasarinis pelėsis ar tifuliozė.
„Sausio pradžioje Lietuvoje iškrito pirmasis gausus sniegas. Sniego dangos storis visose Lietuvos rajonuose susidarė ir iki šiol išliko gana storas, apie 20–40 cm; storiausias – šiaurės vakarinėje šalies dalyje, – komentuoja augalininkystės specialistė. – Remiantis LŽŪKT Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinės sistemos (IKMIS) meteorologinių stotelių duomenimis, dirvos temperatūra (10 cm gylyje) sausio 30 d. skirtinguose Lietuvos rajonuose siekė nuo 0 iki –3 °C laipsnių. Priklausomai nuo sniego dangos tame pačiame rajone dirvožemio temperatūra gali skirtis. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajono Gudkaimio apylinkėse (netoli Kybartų) dirvožemio temperatūra siekė –4,6 °C, o Užbaliuose –0,5 °C. Kauno rajone, Babtuose, dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje buvo apie 0 °C, Gaigalų apylinkėse –1 °C, Noreikiškėse –0,2 °C. Kiekvienas, kuriam įdomi dirvožemio temperatūra, www.ikmis.lt interneto puslapyje gali rasti artimiausią meteorologinę stotelį ir stebėti norimus meteorologinius duomenis.“
Pasak G. Masliukovienės, kadangi sniegas padengė neįšalusią arba silpnai pašalusią žemę, stiprūs šalčiai šiuo metu dirvožemį sušaldys plonesne sniego danga padengtuose plotuose. Kadangi sniegas yra geras šilumos izoliatorius, jo sluoksnis mažina dirvos įšalimo gylį, todėl ten, kur sniego danga storesnė, dirvos įšalas vis tiek bus mažesnis arba jo visai nebus.
Silpnesniems – didesnis pavojus
Į klausimą, ar rudenį šliužų sužaloti pasėliai atlaikys šaltį ir sniegą, G. Masliukovienė atsakė, kad tai priklauso nuo pažeidimo masto ir nuo to, kurios augalo dalys buvo pažeistos. Jei rudenį šliužai apgraužė tik augalo lapus, žiemojimui tai paprastai didelės įtakos neturi – atsinaujinus vegetacijai, augalai suformuoja naujus lapus. Tačiau jei pažeistas ar sunaikintas augimo kūgelis (pavyzdžiui, jei nugraužė stirnos), augalas dažniausiai žūsta arba pavasarį būna silpnas ir neproduktyvus. „Apskritai galima pasakyti, kad visi žieminiai augalai, vienaip ar kitaip pažeisti ir silpniau aprūpinti iš rudens maisto medžiagomis, yra jautresni žiemojimui“, – paaiškino specialistė.
Tikra žiema išbando veisles
LŽŪKT vyriausioji augalininkystės specialistė sako, kad pastarųjų metų švelnios žiemos tikrai paskatino ūkininkų eksperimentus su mažiau žiemkentiškomis, bet derlingesnėmis ar ankstyvesnėmis žiemkenčių veislėmis. „Tai logiškas elgesys, kurį lemia klimato šiltėjimas. Kita vertus, žemdirbiai turi patirties dėl žiemkenčių iššalimo pavasarį dėl mažiau žiemkentiškų veislių auginimo, todėl rinkdamiesi veisles atsižvelgia ir į veislių žiemkentiškumą, – sako G. Masliukovienė. – Tačiau vėlgi, pastaraisiais metais lepino švelnios žiemos, tad sunku buvo vertinti realų naujų veislių žiemkentiškumą. Taigi ši žiema gali išryškinti įvairių veislių žiemkentiškumo skirtumus, kurie papildys žemdirbių patirtį renkantis veisles. Reikia palaukti pavasario, nes tikrasis vaizdas laukuose išryškės nutirpus sniegui ir atsinaujinus vegetacijai.“
Dar galimi įvairūs scenarijai
Situacija pavasarį tikrai gali būti rizikinga žiemkenčiams po drėgno rudens ir sniego iškritimo ant neįšalusios žemės. Toks gamtos reiškinys kaip storas sniego sluoksnis apsaugo augalus nuo tiesioginio šalčio poveikio, todėl, jeigu pavasarį sniegas tirps pamažu ir nebus didelių temperatūrų svyravimų, žiemkenčių iššalimo bus išvengta. Storas sniego sluoksnis, susidaręs ant neįšalusios žemės, pavasarį gali sukelti augalų iššutimą ir paskatinti tokių ligų kaip pavasarinis pelėsis ar tifuliozė, pašaknio ir šaknų ligų plitimą. Tačiau žiema dar nesibaigė ir gali būti visko – didžiausią neigiamą įtaką žiemkenčiams gali turėti staigus pavasarinis atlydys ir staigūs temperatūrų svyravimai, kai po atšilimo vėl grįžta stiprūs šalčiai. Atlydžių metu tokiomis sąlygomis dirvos užmirksta, o užšalus susiformuoja ledo pluta, kuri riboja deguonies apykaitą dirvoje. Dėl to augalai gali iššusti, silpnėti, o jų šaknų sistema – nukentėti. Todėl, pataria augalininkystės specialistė, reikia stebėti žiemos ir pavasario orus ir ruoštis įvairiems scenarijams.
Įšalo rekordai Lietuvoje
Vidutiniškai žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada įšalas siekia 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau. Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1966 m. – siekė 146 cm. Vis dėlto pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai įšalas būna trumpalaikis ir negilus.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimai yra vieni tų, kuriuos Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių iki šiol atlieka žmogus (stebėtojas), o ne automatiniai prietaisai. Dirvožemio įšalimo gylio matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu.
Parengta pagal meteo.lt
Sausis gali įeiti į istoriją
Preliminarūs duomenys rodo, kad šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams, šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį.
Kalendorinės žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje oro temperatūrai perkopus nulį ir vis labiau šylant, dėl šilumos ir vandens srauto mechaninių savybių vandens telkinius sukaustęs ledas ims lūžti – vyks ledolūžis ir prasidės ledonešis ir potvynis.
Ledonešiu vadinamas ledo lyčių (ledlaukių) judėjimas upėse, ežeruose ir jūrose, pasroviui arba pavėjui. Tai sezoninis reiškinys, kuris dažniausiai vyksta žiemą arba pavasarį. Pasitaiko ledonešių ir žiemos atodrėkio metu. Priklausomai nuo klimatinių ir geografinių sąlygų, upės vagos ypatybių, ledonešis gali trukti nuo kelių iki keliasdešimties dienų.
Ledo sangrūdos susidaro ledonešio metu, kai didesnės ledo lytys užkliūva upės vingiuose, prie salų, atramų, tiltų, nuvirtusių medžių ar kitų kliūčių, sudarydamos laikinas ledo užtvankas. Aukščiau sangrūdų vandens lygis staiga pakyla, o žemiau – staiga nuslūgsta.
Parengta pagal meteo.lt
Prognozės
Prognozuojama, kad vasario antroje pusėje oro temperatūra bus iki 0,5 °C žemesnė nei standartinė klimato norma (SKN), o kritulių kiekis – iki 20 proc. didesnis už SKN.
Sausio 30 d. atnaujintos prognozės duomenimis, vasario oro temperatūra bus iki 3 °C žemesnė nei SKN, o kritulių kiekis – iki 35 proc. mažesnis už SKN (SKN: –2,5 °C ir 43 mm).
Parengta pagal meteo.lt
Naujausi komentarai