Didžiausioje Lietuvos sodų bendrijoje „Dituva“ yra 6 tūkstančiai 300 sklypų. Vasarą čia gyvena apie 14 tūkstančių klaipėdiečių, žiemą pasilieka keli tūkstančiai, tačiau oficialiai deklaravę gyvenamąją vietą sodų bendrijoje yra tik 273 žmonės. Visi šie žmonės bendrijoje turi turto. Kaip sodininkai saugo savo turtą, kalbėjomės su jais pačiais, bendrijos pirmininku, draudimo kompanijų atstovais, apsaugininkais bei policininkais.

Siaubia visus metus

Sodininkai pasakojo, jog žiemą, kai Dituvoje nuolatinių gyventojų lieka mažai, vagys suįžūlėja ir gaujomis siaubia namelius. Jie žino, jog šeimininkai neužklups.

Žmonės piktinasi nusikaltėlių įžūlumu, nes šiems svetimo gero negaila. Bandydami įsibrauti, duris ar langų rėmus vagys sugadina nepataisomai. Apmaudu, kai kelis mėnesius nebuvę sode žmonės randa ne tik ištuštėjusį namelį, išgrobstytą rūsį, bet ir sušalusias daržoves bei gėlių gumbus, nes vagys palieka atlapotas duris.

Vasarą nusikaltėliai būna apdairesni, labiau renkasi aukas, iššniukštinėja, kada patogiau veikti. Šiuo metų laiku iš sklypų dingsta visi metaliniai daiktai, net senos vonios bei statinės vandeniui surinkti. Iš namelių išnešami televizoriai, mikrobangų krosnelės, siurbliai, medžio apdirbimo staklės, net siurblių vamzdeliai bei elektros laidai.

Pasitaiko ir ypač kruopščiai suplanuotų nusikaltimų, kai vagių netoliese laukia automobiliai, o į juos sukraunama turto iki 30 ir daugiau tūkstančių litų.

Įsikuria kalėjimų senbuviai

Klaipėdos rajono policijos viršininko pavaduotojas Petras Mikalauskis pasakojo, kad nusikaltimų soduose padaugėjo, kai praradę butus uostamiestyje asocialūs klaipėdiečiai persikėlė į Dituvą. Vieninteliu jų pragyvenimo šaltiniu tapo vagystės.

Pastaruoju metu sodų vagių būrį papildė narkomanai, kurių pagrindinis tikslas nugvelbti bet ką, ką pardavus būtų galima nusipirkti dozę. Policininkai pastebėjo, jog sodų nameliuose vis dažniau apsigyvena iš įkalinimo vietų grįžę nusikaltėliai, kuriems savo būstą užleidžia pažįstami bei giminaičiai.

Šiemet per pirmuosius 5 mėnesius Dituvoje buvo užfiksuoti 46 nusikaltimai, 22 iš jų jau ištirti, kaltininkai nustatyti.

Šaudė į vagį

Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Vytautas Gedvilas prisiminė girdėjęs pasakojimų, jog maždaug prieš dešimtmetį kažkuris sodininkas, nebegalėdamas atsiginti nuo vagių, per metalinę sklypo tvorą paleido elektros srovę.

Būta ir kitokių pavojingų apsigynimo būdų. Kitas sodininkas, kurio namelį buvo pamėgę vagys, kartą ant stalo paliko butelį gėrimo, į kurį įpylė nuodų. Netrukus savo namelio virtuvėlėje prie stalo tas žmogus rado sukniubusius tris įsibrovėlius. Vienas jų buvo nebegyvas, kitus teko gabenti į ligoninę.

Kitas sodininkas seniai įtarė, jog jo derlių siaubia tingus kaimynas. Žmogui trūko kantrybė ir, kartą patykojęs, jis šovė į vagį. Nežinia, ar kaimynas dar rizikuos lįsti į svetimą sklypą, tačiau ginklo savininkas buvo priverstas stoti prieš teismą. Pareigūnai aiškina, kad šaudant galima tik gąsdinti, bet ne taikytis į sprunkantį.

Sodininkai tikino, jog dažniausiai jie žino, kas jiems padarė žalos. Neseniai keli kaimynai tokiam vagiui surengė tikrą susidorojimą.

Visi šie apsigynimo būdai nesektini, nes gresia kito žmogaus gyvybei, be to, taip besiginantis žmogus neišvengs baudžiamosios atsakomybės.

Grotos nepadeda

Anksčiau sodininkai langus saugodavo metalinėmis grotomis, o duris metaliniais šarvais ir įmantriais užraktais. Aukštos tvoros mūsų soduose – neįprastas ir net neleistinas dalykas. Pagal taisykles leidžiama tverti ne aukštesnes nei pusantro metro tvoras. Todėl neretai sodininkai užsiaugina gerokai aukštesnę tankią gyvatvorę. Per tokią vagis nerizikuos lįsti.

Tačiau daugelis sodininkų tikina, kad nuo vagių apsaugos nėra. 9 kartus radęs apvogtą savo namelį V.Gedvilas tikino, kad šiek tiek ramiau galima jaustis, kai kaimynai sode gyvena visus metus, o dar geriau, jei jie laiko piktą šunį.

Neretas sodininkas įsirengia garsinę signalizaciją, kuri apie įsibrovėlį praneša kaukdama nepakenčiamai garsiai.

Signalizacija neįkandama

V.Gedvilas tikino, jog net tokią didelę bendriją galima būtų apsaugoti nuo nusikaltėlių, jeigu visi jos nariai būtų pajėgūs mokėti už apsaugą. Dabar didžioji dalis sodininkų – pensininkai. Pastebima, jog nuolat gyventi čia vis dažniau keliasi jaunos šeimos, kurios paima apie 50 tūkstančių litų paskolą ir įsigyja sklypą su nameliu, tinkančiu gyventi ir žiemą. Daugeliui šių žmonių apie 50 litų per mėnesį išleisti mokesčiui už apsaugą – per brangu.

Tačiau kai kurie sodininkai jau dabar yra pasirašę sutartis su vienintele jau penkerius metus Dituvoje dirbančia saugos tarnyba UAB „Baltic GCS“. Sodų bendrijoje nuolat budi vienas apsaugininkų ekipažas, dar vienas – Priekulėje. Ši tarnyba bendradarbiauja su Klaipėdos rajono policija, tad nelaimės atveju į apsaugininkus gali kreiptis pagalbos ir žmonės, nemokantys šiai bendrovei mokesčių. Apsaugininkų telefono numeris sutampa su elektriko, todėl jį žino daugelis sodininkų.

„Apie profesionalią apsaugą galvoja tik tie, kuriuos jau apvogė, - tikina „Baltic GCS“ saugos tarnybos vadovas Raimondas Satkevičius. – Tačiau dažniausia tų, kas įsirengia signalizaciją, klaida, kad jie taupo ir įsigyja pigiausią įrangą. Tada nukenčia ne tik jų turto saugumas, bet ir ramybė. Kai tik suveikia saugomo objekto signalizacija, mes turime pranešti apie tai šeimininkui. Kadangi daug sodininkų yra skolingi už elektrą, neretai energija išjungiama kelioms dienoms. Signalizacija tada veikia nuo akumuliatoriaus, tačiau apie dingusią elektrą mes pranešame namelio šeimininkui.“

Bendrijos pirmininkas pasakojo, kad jau vyksta derybos su dar viena saugos tarnyba „Komanda“. Ji siūlo savo paslaugas sodininkams palankesnėmis sąlygomis ir žada daugiau paslaugų. Be to, ši tarnyba dirba drauge su draudimo kompanijomis.

Draudžiasi mažuma

Nė vienos uostamiestyje įsikūrusios draudimo kompanijos atstovai nepasakė, jog sodininkai dažnai draudžia savo turtą. Priešingai, tik kelių draudimo bendrovių agentai teigė apdraudę turtą sodų bendrijoje.

Policijos pareigūnai aiškina, jog iš dalies saugumo problemą soduose galėtų išspręsti patys sodininkai. Jeigu visi, kas čia gyvena ištisus metus, oficialiai deklaruotų Dituvoje savo gyvenamąją vietą, valdžia būtų priversta skirti bendrijai daugiau policijos pajėgų. Dabar sodų miestelyje dirba tik vienas apylinkės inspektorius.