- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors gimstamumas Lietuvoje mažėja, motinystės išmokos gavėjų skaičius išlieka panašus. „Sodros“ teigimu, taip yra dėl to, kad moterys Lietuvoje gimdo vis vėliau ir vis daugiau jų gauna motinystės išmokas.
„2005 metais motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiemet – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna ilgėliau pabuvusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti“ – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, 2010 metais motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, o 2021 metais – 86 proc., arba 24,8 tūkst.
Absoliuti dauguma – 95 proc. vaiko priežiūros išmokos gavėjų rinkosi išmoką gauti dvejus metus. Tarp likusių 5 proc. pasirinkusių vienerius metus daugiausia buvo vadovų ir informacinių technologijų specialistų.
„Vadinasi, gauti išmokas vienerius metus pasirenka aukštas pajamas uždirbantieji, kam reikia kuo greičiau sugrįžti daryti karjeros“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Pasak K. Zitikytės, daugėja vaikus prižiūrinčių tėčių – prieš dešimtmetį vaiko priežiūros išmokas gavo 7 proc. vyrų, pernai – apie 25 proc., tačiau vyrų sprendimas imti šias atostogas yra labiau finansinis, o ne susijęs su noru daugiau įsitraukti į vaiko auginimą.
„Dauguma vyrų renkasi antruosius vaiko priežiūros metus, kai leidžiama turėti darbo pajamų ir dėl to nesumažėja išmoka. Vis dėlto net 90 proc. šių vyrų dirba. Tai reiškia, kad vaikus prižiūri ne jie, o tos pačios mamos ar auklės – tiesiog šeimos pasirenka tokį finansinį sprendimą“, – sakė „Sodros“ atstovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų2
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...