„Sodra“: pandemija atlyginimų augimo nesustabdė

Praėjusiais metais dėl karantinų poveikio dirbančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, tačiau vidutinis darbo užmokestis augo beveik taip pat sparčiai, kaip ankstesniais metais. "Sodros" duomenimis, ketvirtąjį 2020 m. ketvirtį vidutinės gyventojų, dirbusių visą mėnesį, pajamos pasiekė 1 467 eurus – augo 12,7 proc.

"Pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė vidutinių darbo pajamų šalyje augimo. Stabtelėjus augimui per pirmąjį karantiną, darbo pajamos vėliau sparčiai augo visoje šalyje ir beveik visuose sektoriuose, išskyrus didžiausią pandemijos poveikį patyrusią apgyvendinimo ir maitinimo sritį.

Antrojo karantino praėjusių metų pabaigoje įtaka darbo pajamų augimui liko nepastebima – vidutinės pajamos augo taip pat sparčiai kaip ir tą patį ketvirtį prieš metus. Apdraustųjų skaičius labiausiai krito per pirmąjį karantiną, o metų pabaigoje išliko gana stabilus. Tam įtakos galėjo turėti mokamos subsidijos už prastovas, kurios padėjo daliai žmonių išsaugoti darbo vietas", – praėjusių metų situaciją komentavo "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Regionuose laukia iššūkiai

Pasak "Sodros", apdraustųjų skaičius dažniau mažėjo tuose regionuose, kur vidutinės gyventojų pajamos yra mažesnės – Kalvarijos miesto, Raseinių, Skuodo, Šilalės, Vilkaviškio, Joniškio rajonų savivaldybėse. O kai kuriose savivaldybėse – Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Trakų rajono – apdraustųjų skaičius ūgtelėjo. Vidutinis darbo užmokestis pernai augo visose šalies savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp didžiųjų miestų ir pasienio rajonų savivaldybių išlieka dideli.

Vidutinės darbo pajamos sparčiau augo savivaldybėse, kuriose jos buvo vienos mažiausių šalyje (dešimtyje savivaldybių, kuriose vidutinės darbo pajamos mažiausios, augimas siekė 12 proc., o dešimtyje savivaldybių, kuriose pajamos didžiausios – 9,5 proc.). Šiose savivaldybėse santykinai yra didesnė dalis dirbančiųjų už minimalų ar mažesnį atlyginimą, todėl prie spartaus užmokesčio augimo prisidėjo 9,4 proc. (nuo 555 eurų 2019 m. iki 607 eurų 2020 m.) padidinta minimali mėnesinė alga.

Didžiausios vidutinės darbo pajamos praėjusių metų lapkritį buvo Neringos savivaldybėje, kur siekė 1 930 eurų, Vilniaus mieste – 1 683 eurai, Kauno mieste ir rajone – atitinkamai 1 437 ir 1 393 eurai. Dešimties savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis lapkritį buvo didžiausias, sąrašą baigia Panevėžio miesto savivaldybė – 1 229 eurai per mėnesį (neatskaičiavus mokesčių).

Mažiausios vidutinės darbo pajamos išlieka Kalvarijos savivaldybėje, kur jos buvo beveik perpus mažesnės negu Neringoje – 1 012 eurų. Panašus vidutinis darbo užmokestis, vos viršijantis 1 000 eurų, užfiksuotas ir Pagėgių, Kelmės, Skuodo, Šilalės rajono savivaldybėse.

"Pandemija nepakeitė šalyje egzistuojančių regioninių darbo pajamų skirtumų, tačiau stipriau paveikė apdraustųjų skaičių. 43 iš 60 savivaldybių apdraustųjų skaičius mažėjo ir, deja, dažnai didesni neigiami pokyčiai buvo pastebimi tose savivaldybėse, kuriose apdraustųjų ir anksčiau buvo mažiau. Savivaldybėse, kuriose pajamos mažesnės, nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tenkantis 1 000 apdraustųjų, yra didesnis nei tose savivaldybėse, kuriose darbo pajamos ir, atitinkamai, pragyvenimo lygis yra aukštesnis.

Pandemija šią tendenciją dar kartą patvirtino, nes būtent mažesnėse savivaldybėse nedarbo išmokų gavėjų skaičius santykinai išaugo labiau. Po kiekvieno didesnio ekonominio šoko mažesnėms savivaldybėms reikia daugiau laiko atsigauti nei, pavyzdžiui, didesnėms savivaldybėms.

Taigi panašu, kad po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse", – taip mano K.Zitikytė.

Po pandemijos su didesniais iššūkiais darbo rinkoje susidursime būtent mažose savivaldybėse.

Atsirado ir naujų galimybių

Pandemijos ir karantinas įvairioms veikloms turėjo skirtingą poveikį. Vidutinis darbo užmokestis per metus augo beveik visose ekonominėse veiklose, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo veiklą, kur vidutinės dirbančiųjų pajamos pernai lapkritį buvo sumažėjusios 1,4 proc., palyginti su tuo pačiu 2019-ųjų laikotarpiu.

Per metus sparčiausiai – 35 proc. – augo ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimai. Taip pat sparčiai – apie 25 proc. – didėjo vilkikų vairuotojų, slaugytojų, dirbančių globos namuose, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestis. Tuo metu labiausiai – 12 proc. – mažėjo restoranų vadovų atlyginimai.

Taigi darbo pajamų augimą, be kitų priežasčių, lėmė didinti atlyginimai darželių auklėtojams, mokytojams ir dėstytojams, taip pat išmokėti priedai už didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros specialistams.

Pernai labiausiai apdraustųjų sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamosios gamybos srityje.

Tačiau darbuotojų daugėjo informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros, transporto ir saugojimo srityse. Beje, šiose srityse priėmimų ir atleidimų balansas per pirmąjį karantiną buvo neigiamas, tačiau iki metų pabaigos daugiau darbuotojų buvo priimta, nei atleista.

"Pirmasis karantinas buvo netikėtas, precedento prieš tai neturėjęs įvykis, sukrėtęs visuomenę ir verslą. Dėl to jo poveikis darbo rinkai buvo daug stipresnis nei antrojo karantino, kai nežinomybės liko kur kas mažiau.

Dalis verslų pakeitė darbo organizavimą ir augino prekybos internetu dalį, atsirado galimybių reguliariai testuoti įmonių darbuotojus arba išleisti juos į prastovas, už kurias subsidijos didėjo, taip pat tęsti veiklą paskatino žinios apie pradedamą vakcinavimą nuo COVID-19", – žvelgdama į praėjusius metus komentavo K.Zitikytė.

Antras karantinas – palankesnis

Pasak "Sodros" specialistų, nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., tačiau per antrąjį karantiną nedarbo išmokų gavėjų skaičius išliko stabilus.

Anot K.Zitikytės, tik per pirmąjį karantiną galima matyti sąsają tarp apdraustųjų skaičiaus mažėjimo ir registruotų bedarbių skaičiaus augimo. Nors pirmajam karantinui pasibaigus apdraustųjų skaičius stabilizavosi, tačiau bedarbių skaičius toliau sparčiai augo.

Kaip niekada daug – 94 tūkst. – pernai registruotų bedarbių išvis nebuvo įgiję nedarbo socialinio draudimo stažo. Tai reiškia, jie samdomo darbo nedirbo bent porą metų iki karantino.

Dalis jų – ką tik mokslus baigę jaunuoliai, dalis – dirbusieji savarankiškai, pasibaigus karantinui ir nutraukus subsidijų mokėjimą nutraukę savo veiklą, o dalis žmonių niekur nedirbo kelerius metus ir pirmąsyk Užimtumo tarnyboje registravosi tik prasidėjus pandemijai.

"Nors per antrąjį karantiną daugiau gyventojų sirgo COVID-19, darbo rinkai antrasis karantinas buvo lengvesnis: mažiau darbuotojų kreipėsi ligos išmokų dėl vaikų, kurių kontaktinis ugdymas buvo apribotas, mažiau atleista darbuotojų ir paskirta naujų nedarbo išmokų, o dirbančiųjų darbo pajamų augimas grįžo į ankstesnių metų lygį.

Tai rodo, kad antrasis karantinas paveikė mažiau ekonominės veiklos sektorių, buvome labiau pasiruošę antram karantinui, jam prasidėjus buvo mažiau nežinomybės, taigi besiblaškančios pandemijos bangos darbo rinkos nepaskandino", – apibendrino 2020-uosius "Sodros" Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja K.Zitikytė.

Beje, šiuo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl pandemijos negalinčių mokyklos lankyti vaikų priežiūrai išduoti 12 tūkst. tėvų, saviizoliacijoje yra 1,7 tūkst. žmonių, negalinčių dirbti, o nedarbingumą dėl koronaviruso ligos turi 2,8 tūkst. gyventojų. Pasak "Sodros", užsidarius mokykloms vienu metu 20 tūkst. tėvų turėjo nedarbingumo pažymėjimus sveikam vaikui prižiūrėti.

Iš viso ligos išmokoms dėl pandeminės situacijos šiemet jau skirta 37 mln. eurų. Pernai per visus metus ši suma siekė beveik 126 mln. eurų.

Julita Varanauskienė

Įmonėms irgi lengviau

"Sodros" įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos.

Nuo antrojo karantino pradžios "Sodrai" prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną. Anot "Sodros" vadovės Julitos Varanauskienės, keturi penktadaliai tokių įmonių yra tos pačios, kurios pirmojo karantino metu irgi buvo sudariusios įmokų atidėjimų sutartis.

Tačiau, pasak J.Varanauskienės, šiemet yra šiek tiek pakeistos įmokų atidėjimų sąlygos. Pernai "Sodra" automatiškai leido įmokų nemokėti toms įmonėms, kurios patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės įmonių sąrašą, o šiemet tokios įmonės turi papildomai pateikti prašymą "Sodrai".

"2020 m. patirtis parodė, kad, karantinui pasibaigus, didelė dalis įmonių, kurios naudojosi galimybe laikinai nemokėti įmokų, viską susimokėjo. Klausimas, kiek joms tas atidėjimas buvo tikslingas ir reikalingas. Nes jeigu įmonė per penkis mėnesius viską susidėlioja ir gali susimokėti įsipareigojimus, galimai ji būtų galėjusi mokėti ir tą kiekvieną mėnesį", – BNS sakė "Sodros" vadovė.

J.Varanauskienės teigimu, tikslią šiemet atidėtų įmokų vertę "Sodra" pamatys, kai pasibaigs karantinas ir bus sudarytos sutartys dėl atidėtų įmokų. Preliminariai, jos teigimu, per sausį ir vasarį įmonės prašė atidėti maždaug po 15–20 mln. eurų įmokų mokėjimą. Už kovą įmokų laukiama iki balandžio vidurio. Daugiausia "Sodros" įmokų atidėjimų prašo maitinimo, apgyvendinimo, prekybos ne maisto prekėmis sektorių įmonės.

Nedarbo išmokų prašo mažiau

Nedarbo išmokų gavėjų skaičius šiemet kovo mėnesį sumažėjo iki 87,8 tūkst., sausį jis siekė 90,6 tūkst., o vasarį – 91,4 tūkst.

"Besikreipiančiųjų dėl nedarbo išmokos yra mažiau negu tų, kuriems pasibaigia šios išmokos mokėjimo laikas – arba dėl to, kad susirado darbą, arba dėl to, kad baigėsi ilgiausias išmokos mokėjimo terminas", – komentavo J.Varanauskienė.

Sausio mėnesį "Sodra" gavo 19 tūkst. prašymų skirti nedarbo išmokas, vasarį – 16 tūkst., panašiai tiek pat, kiek pernai ikikarantininiu laikotarpiu, o kovo mėnesį, negalutiniais duomenimis, gauta kiek daugiau nei 20 tūkst. prašymų.

"Sodros" vadovė spėja, kad vasarą nepaprastai išaugęs socialinio draudimo nedarbo išmokų prašymų skaičius didele dalimi buvo nulemtas valstybės paramos programų, kuriomis norint pasinaudoti reikėjo gauti bedarbio statusą ir pagal procedūras nustatyti, ar priklauso socialinio draudimo nedarbo išmoka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Spaliukas

Spaliukas portretas
Reikalingas naujas Siuolaikinis Tadas Blinda.....

Spaliukas

Spaliukas portretas
Kada jau gales atsisakyti prievarta kaupti pencijas???? Sitoj Europos Subinej??????!!!!!!!!!!!

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl Lietuvoje dukart mažesni atlyginimai, negu lietuvių darbovietėse užsienyje? Juk kainos taip drastiškai nesiskiria. Kas čia? Verslininkų gobšumas ir kvailumas, priverčiantis emigruoti geriausius Lietuvos darbuotojus? Tiesiog nebeturi Lietuvos verslininkai gėdos? Įdarbinimo agentūros vadovė R. Karavaitienė pastebi, kad dalis be darbo likusių lietuvių vyksta padirbėti į užsienį: „Kai Lietuvoje žmogus gauna pašalpą, o už nekvalifikuotą darbą pas ūkininką uždirbs apie porą šimtų eurų, tai jam labiau ir apsimoka sėdėti ant sofos ir gauti pašalpą. Arba kitas variantas, kurį dalis ir renkasi, – važiuoti dirbti į užsienį, kai jie už tą patį darbą gaus tikrai dvigubai daugiau, nei gauna Lietuvoje.“" Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių