„Tarp jaunimo nedarbas visą laiką būdavo didesnis ir jei žiūrėtume kokius 5 metus atgal tai matytume, kad tarp vyresniųjų mažiau nedarbo išmokos gavėjų, o tarp jaunimo – daugiau. Per pandemiją situacija paaštrėjo ir jaunimo nedarbas buvo išaugęs dar stipriau nei kitose amžiaus grupėse ir nuo tada, jau paskutinius kelis metus, ne tik čia, birželį, mes skaičiuojam, kad jaunimo nedarbas padidėjo“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė K. Zitikytė.

Pasak jos, per metus 5 tūkstančiais išaugęs jaunų žmonių, gaunančių nedarbo išmokas, skaičius yra reikšmingas rodiklis, kurį labiausiai lemia šiemet lėčiau auganti ekonomika.

„Tai yra nemažas skaičius, prie to prisideda vangiau šiemet auganti ekonomika, mes turime lėtesnę darbuotojų samdą. Ir jeigu pasižiūrėtume, kokiuose sektoriuose jaunimas dirba, tai rajonuose jaunimas daugiau dirba transporto, apdirbamojoje gamyboje, o būtent šituose sektoriuose ir buvo padidėjęs ir atleidimų skaičius“, – aiškino K. Zitikytė.

K. Zitikytė taip pat pabrėžė, kad būtų neteisinga manyti, jog nedarbo išmokas gauna tik tie jauni žmonės, kurie, pavyzdžiui, padirbę negeidžiamą darbą, nusprendžia nebedirbti.

„Mes matome, kad yra ir jaunuolių, kurie dirbo informacijos ir ryšių, programavimo veikloje, tikrai tuose sektoriuose, į kuriuos jaunimas nori patekti, dirba jame, ten kas trečią dirbantį jaunuolį rastume, bet ir šitų sektorių grupėje irgi matome, kad jaunimo nedarbas yra didesnis ir dažniau keičiami darbai, negu kad juos linkę keisti vyresni darbuotojai“, – sakė ji.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepą registruotas nedarbas didėjo 0,1 proc. punkto iki 8,6 proc., o rugpjūčio 1 dieną iš viso buvo registruota 156,5 tūkst. bedarbių – 1,2 proc. arba 1,8 tūkst. asmenų daugiau nei prieš mėnesį.