- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei pajamų augimas, teigia „Sodra“. Pasak fondo analitikų, šiemet didėjo atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbančiųjų, o tam įtakos turėjo pandemija. Be to, šiemet padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą.
„Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą. Pavyzdžiui, kovo mėnesį vidutinis darbo pajamų augimas siekė 12,7 proc., o infliacija – 15,7 proc.“ – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos labiau augo nebiudžetiniame sektoriuje – vidutiniškai 14,5 proc. ir siekė 1677 eurus (per 1057 eurus atskaičius mokesčius), o biudžetiniame sektoriuje – 9,7 proc. iki 1611 eurų (beveik 1021 eurą).
„Sodros“ atstovės teigimu, šiemet kovą, palyginti su tuo pat laiku pernai, dirbančiųjų skaičius padidėjo 3,4 proc. – 38 tūkst., o nedarbo išmokas gaunančiųjų sumažėjo 23 proc. – 66,4 tūkst.
Dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimo sparčiau ūgtelėjo mažiausiai uždirbančių darbo pajamos, tačiau atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias pajamas uždirbančiųjų kovą siekė 6,6 karto (pernai – 6,4 karto).
Pasak K. Zitikytės, pajamų atotrūkiui įtakos tebeturėjo pandemija, nes sirgo ir mažesnes pajamas gavo mažiausiai uždirbantieji.
Nors darbo pajamų augimas buvo spartesnis nei prieš metus, tačiau didėjanti infliacija stabdė galimybę pajusti realų pajamų augimą.
„Didesnis sergamumas fiksuotas tarp kontaktiniu būdu ir mažiausiai uždirbančių pardavėjų, valytojų, tuo tarpu didesnes pajamas ir taip uždirbantieji informacinių technologijų, finansų sistemos specialistai pajamas toliau augino“, – sakė „Sodros“ atstovė.
Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, kuris nuo šių metų pradžios siekia 530 eurų „į rankas“. Pernai kovą tokių darbuotojų buvo 93 tūkst., šių metų kovą – 113 tūkstančių.
Pasak K. Zitikytės, šio rodiklio padidėjimas gali būti susijęs su rekordiniu nedarbingumo pažymėjimų skaičiumi pirmąjį ketvirtį, kadangi žmogus, turintis laikiną nedarbingumą, statistikoje matomas kaip dirbantis visą mėnesį, tačiau jo pajamos tuo laikotarpiu gali sumažėti.
Tarp mažiausiai uždirbančiųjų – valytojai ir pardavėjai, kurių didesnė dalis, tikėtina, dirba ne visu etatu. Daugiausiai uždirba įmonių vadovai (5314 eurų), gydytojai specialistai (5020 eurų), reklamos ir rinkodaros specialistai (3853 eurai).
Darbuotojų labiausiai padaugėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 30 proc., bei informacijos ir ryšių veikloje – 22 proc.
Vienintelė sritis, kur šiemet darbuotojų mažėjo – transportas, čia kovą dirbo 3,4 proc., arba per 5 tūkst. darbuotojų mažiau nei pernai.
„Šis mažėjimas greičiausiai yra susijęs su geopolitine padėtimi“ – teigė K. Zitikytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...