„Sodros“ duomenimis, darbo pajamos „į rankas“ per metus išaugo 128 eurais (15 proc.) ir siekė 979 eurus. Prieš metus jos vidutiniškai didėjo 54 eurais, arba 7 proc.

Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, grynąsias darbo pajamas šiek tiek sumažino infliacija, todėl „Sodros“ skaičiavimais, realios pajamos galėjo siekti vidutiniškai apie 950 eurų.

Jos teigimu, pernai antrąjį ketvirtį pandemija tik įsisiūbavo, per karantiną dalis žmonių neteko darbo, buvo prastovose ar turėjo nedarbingumą, dėl to bendros darbo pajamos augo lėtai. Šiemet antrąjį ketvirtį ribojimai buvo švelninami, daug sektorių dirbo įprastai.

„Yra ir objektyvios priežastys – buvo didinama minimali mėnesinė alga, pareiginių algų bazinio dydžio didinimas bei neapmokestinamo pajamų dydžio pasikeitimai“, – pristatyme sakė K. Zitikytė.

Balandžio-birželio mėnesiais pajamų didėjimą galėjo pajusti kas antras darbuotojas – 46 proc. jų  pajamos augo daugiau nei 10 proc., tuo metu pajamų sumažėjimą galėjo patirti 4 proc., o 23 proc. dirbančių žmonių darbo pajamos nesikeitė.

„Jei palygintume su praėjusių metų padėtimi, tuo metu buvo mažesnė dalis tų, kurių pajamos per metus padidėjo, – jų buvo apie 40 proc., ir buvo išaugusi dalis tų, kurių pajamos mažėjo 5 ar daugiau proc.“, – sakė K. Zitikytė.

Anot jos, labiausiai darbo pajamų augimą galėjo pajusti uždirbantieji mažiausiai.

K. Zitikytės teigimu, šiuo metu apie 8 proc. visų apdraustųjų (apie 86 tūkst.) uždirba mažiau nei minimali alga (642 eurai). Didžioji dalis jų – 8 proc. – dirba nebiudžetiniame sektoriuje, o biudžetinėse įstaigose tokių žmonių dalis siekia beveik 6 procentus.

Sparčiausiai atsigavo apgyvendinimo ir maitinimo veikla

Per metus sparčiausiai – apie 40 proc. – augo elektrinės ir elektroninės įrangos surinkėjų darbo pajamos. Darželių mokytojų pajamos padidėjo 32 proc., maitinimo paslaugų pardavėjų – 24 proc.

Tarp greičiausiai atsigaunančių sričių išsiskyrė apgyvendinimo ir maitinimo veikla – čia šių metų birželį, palyginti su 2020 metų birželiu, vidutinės darbo pajamos ūgtelėjo 18 proc. Tačiau pajamos šiame sektoriuje išliko palyginti neaukštos – vidutiniškai 791 euras.

Tuo metu medicinos darbuotojų pajamų augimas sulėtėjo – šiemet birželį jų pajamos buvo 9 proc. didesnės nei pernai, kai jos augo 25 proc. 

Pasak K. Zitikytės, lėtesnis nei pernai augimas siejamas su tuo, jog pernai medikams buvo mokami įvairūs priedai prie atlyginimų, papildomos išmokos. Šiais metais pajamų šuolis nebuvo toks ryškus, bet pajamos ir toliau augo visuose sektoriuose.