Tuo metu ekonomistai tvirtina, kad „lubos“ paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus.
BNS kalbinti politikai ir ekonomistai sutinka, kad šiuo metu optimalu būtų nustatyti 5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio lubas, tačiau neatmetama galimybė, kad iš pradžių jos gali siekti ir 10 VDU.
S. Jakeliūnas: „Sodros“ įmokų lubos – užbaigus pensijų kaupimo pertvarką
Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstietis Stasys Jakeliūnas sako, kad pirmas žingsnis siekiant įvesti „Sodros“ įmokų „lubas“ jau žengtas – 3,7 mlrd. eurų siekusi „Sodros“ skola šių metų pradžioje perkelta į valstybės biudžetą. Anot parlamentaro, dabar belieka atsisakyti antros pakopos pensijų fondų finansavimo „Sodros“ lėšomis ir diskusijoms dėl „lubų“ įvedimo kliūčių nebeliks.
„Sprendimai galutiniai nepriimti, bet tarp visų institucijų praktiškai yra sutarimas, kad iš „Sodros“ antroji pensijų pakopa nebeturėtų būti finansuojama. (...) Išsprendus antrosios pensijų pakopos finansavimo klausimą, bus galima grįžti prie „Sodros“ įmokų „lubų“ įvedimo diskusijų“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
Jo skaičiavimais, „lubas“ pradėjus taikyti nuo 10 VDU, „Sodros“ biudžeto pajamos per metus sumažėtų apie 30 mln. eurų, o pasirinkus 5 VDU ribą - iki 90 mln. eurų. Jei „lubos“ būtų taikomos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, netektys siektų atitinkamai 37 mln. ir 105 mln. eurų.
Palikti daug uždirbantiems mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nėra žmogiška. Nerasime nė vienos šalies, kur uždirbantys daug mokėtų tik 15 proc.
Tuo metu „Sodros“ pervedimai antros pakopos pensijų fondams šiemet turėtų siekti 189,5 mln. eurų (9 proc. daugiau nei 2016-aisiais), tai sudarys kiek mažiau nei 5 proc. visų fondo išlaidų.
Anot S. Jakeliūno, vertėtų apsvarstyti ir „Sodros“ išmokų „lubų“ variantą – atsisakyti jų ribojimo.
„Dėl tokio sprendimo diskusijos kol kas nevyksta, tačiau jis buvo mūsų („valstiečių“– BNS) programiniuose siūlymuose kaip viena iš alternatyvų. Todėl gal bus galima atnaujinti diskusijas ir šia tema, aš būčiau linkęs apie tai diskutuoti“, – tvirtino S. Jakeliūnas.
„Sodros“ įmokų „lubos“ siejamos su progresinių mokesčių įvedimu
Dalis parlamentarų tvirtina, kad diskusijos dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ galimos, tik apsisprendus dėl progresinių mokesčių įvedimo. Tam pritaria ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ekonomistas Romas Lazutka.
„Palikti daug uždirbantiems mokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nėra žmogiška. Nerasime nė vienos šalies, kur uždirbantys daug mokėtų tik 15 proc.“, – BNS tvirtino R. Lazutka.
Jo teigimu, dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ turėtų būti sprendžiama kartu su visos mokesčių sistemos, įskaitant gyventojų pajamų mokestį (GPM), pertvarka.
„Jei įgyvendinus reformą biudžetas surinktų daugiau pajamų iš tų, kurie uždirba daugiau, „Sodroje“ atsirasiančią skylę būtų galima uždengti biudžeto subsidijomis. Atrodytų, kad niekas nesikeičia – žmogus uždirbtų tiek, kiek uždirbdavo, bendra mokesčių suma liktų ta pati, o skirtumas būtų tas, kad į „Sodrą“ reikėtų mokėti mažiau, o į valstybės biudžetą dėl GPM progresyvumo – daugiau“, – aiškino R. Lazutka.
Pasak jo, „Sodros“ praradimus būtų galima kompensuoti ir iš biudžeto pradėjus mokėti bent dalį motinystės išmokų, taip pat siūlyti verslui mainais į „lubas“ padidinti jų mokamo pelno mokesčio tarifą.
„Įvesdami „lubas“, dalį lėšų paliktume darbdaviams, nes jie moka didesnę „Sodros“ įmokų dalį ir sutaupytų lėšų juk neatiduos žmogui – nepadidins algos“, – teigė R. Lazutka.
Tačiau jis pripažino, kad dėl tokių „mainų“ nukentėtų įmonės, kurios dėl nedidelių atlyginimų neturėtų galimybių pritaikyti „lubas“ ir taip sutaupyti dalį lėšų.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS tvirtino, kad be progresinių mokesčių „Sodros“ įmokų „lubos“ tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį šalyje ir neleistų didinti pensijų. Šio komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas pabrėžia, kad progresinis tarifas turėtų būti taikomas visoms, o ne tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
„Priešingu atveju diskutuoti prasmės nėra, „Sodros“ įmokų „lubos“ yra neatsiejama progresinių mokesčių dalis. Vien tik įmokų „lubų“ įvedimas dar labiau sumažintų dabar esamą šiokį tokį mokesčių progresyvumą“, – BNS sakė T. Tomilinas.
Tuo metu parlamentarė Aušra Maldeikienė tvirtino, kad dėl „lubų“ atsirasiančias „Sodros“ netektis būtų galima kompensuoti papildomai apmokestinant gyventojams mokamus dividendus.
„Tas „Sodros“ biudžeto negautas pajamas (dėl „lubų“ įvedimo – BNS) reikėtų kompensuoti. Siūlau atsisakyti dividendų neapmokestinimo „Sodros“ įmokomis“, – BNS teigė A. Maldeikienė.
Ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat sakė abejojantis, ar būtų realu taikyti „Sodros“ įmokų lubas, kartu neįvedant progresinių mokesčių.
„Būtų labai sunku tokią idėją visuomenei pristatyti. Atsirastų „geradarių“, kurie aiškintų, kad čia yra daroma turtingiesiems mokesčių lengvata. Būtų politiškai sudėtinga tokį pasiūlymą priimti“, – BNS tvirtino G. Nausėda.
Ekonomistai: „Sodros“ įmokų „lubos“ didintų Lietuvos konkurencingumą
Pasak ekonomistų, didėjant kvalifikuotų darbuotojų paklausai, „Sodros“ įmokų „lubos“ padėtų juos išlaikyti Lietuvoje, skatintų inovatyvios ekonomikos plėtrą bei padėtų pritraukti naujų užsienio investicijų.
„Turime gerą momentą – į Lietuvą atėjo kelios didelės investicijos, pavyzdžiui, Vokietijos „Continental“, todėl galime sulaukti bangos efekto, kai šie investuotojai paskui save pritrauks kitus“, – BNS sakė G. Nausėda.
Pasak jo, „Sodros“ įmokų „lubos“ galėtų tapti puikia alternatyva kai kuriems užsienio investuotojams dabar taikomiems individualiems lengvatų paketams, kurie gali būti traktuojami kaip neleistina valstybės parama.
„Tai gali lengvai baigtis konkurencijos pažeidimais, kurie gali sulaukti ir Europos institucijų verdikto“, – pabrėžė G. Nausėda.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, be „Sodros“ įmokų „lubų“ bus „šiek tiek sunkiau“ įgyvendinti valdžios planus spartinti inovacijas, eksportą ir produktyvumo augimą. Anot jo, šiuo metu Lietuvos pramonėje dominuoja vadinamoji kontraktinė – žemesnės pridėtinės vertės produkcijos gamyba, o aukštesnės pridėtinės vertės produktams tenka tik 34 proc. eksporto.
Žinant, kokia didelė socialinė atskirtis, labiau koncentruočiausi į mažinimą viduriniajai klasei. Nesiūlyčiau labai žemų „lubų“, geriau pradėti nuo aukštų ir žiūrėti, kaip jos veikia.
„Norint, kad mūsų pramonė išliktų konkurencinga eksporto rinkose, reikia kuo greičiau atsikratyti kontraktinės gamybos, ji yra nepelninga ir rizikinga, nes priklauso nuo ekonominės situacijos kitose rinkose. Įmonės jau dabar investuoja į produktyvumą ir efektyvumą, didėja kvalifikuotų inžinierių, IT specialistų paklausa, tačiau be „Sodros“ įmokų „lubų“ juos įdarbinti kainuoja labai brangiai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.
Parlamentarė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad „Sodros“ įmokų „lubos“ gali padėti Lietuvai išsiveržti iš mažų ir vidutinių atlyginimų spąstų, nes dabar didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto sukuria pakankamai žemos kvalifikacijos reikalaujantys sektoriai. Tačiau, anot parlamentarės, vien tik „lubos“ šios problemos neišspręs, kartu reikia keisti ir požiūrį į investicijas.
„Pas mus visą laiką linkstama į neproduktyvias investicijas – betoną, trinkeles, o produktyvių investicijų yra mažai. Darbo našumą reikia didinti investuojant į technologijas, taip pat perkvalifikuoti darbuotojus. Tai, ką išmokstame universitete, sensta taip greitai, kad jį pabaigus jau turi persikvalifikuoti“, - BNS teigė R. Budbergytė.
A. Izgorodinas prognozuoja, kad teigiama „Sodros“ įmokų „lubų“ įtaka pasimatys „pakankamai greitai“, o spartesnis aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimas, jiems mokant didesnius atlyginimus, suteiks „postūmį vartojimui ir paslaugų plėtrai“.
G.Nausėda prognozuoja, kad įvedus „lubas“, per 2–3 metus „turėtume labai aiškias ir konkrečias investicijas“, dėl patrauklios mokestinės aplinkos atėjusias į Lietuvą „kurti verslą ir darbo vietas“.
„Sodros“ lubos – nuo 5 arba 10 vidutinių atlyginimų
Pernai įsigaliojusiame naujame socialiniame modelyje buvo numatyta įvesti 10 VDU dydžio (apie 8,5 tūkst. eurų) „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau dalis politikų ir ekonomistų sutinka, kad jei nebūtų įtvirtinti ketinamai ateityje „lubas“ sumažinti, toks sprendimas turėtų tik simbolinę reikšmę.
Anot parlamentaro konservatoriaus Mykolo Majausko, Europos Sąjungoje tokios „lubos“ svyruoja nuo 2 iki 5 VDU, todėl ir Lietuvai reikėtų pradėti nuo viršutinės šio intervalo ribos.
„Žinant, kokia didelė socialinė atskirtis, labiau koncentruočiausi į mažinimą viduriniajai klasei. Nesiūlyčiau labai žemų „lubų“, geriau pradėti nuo aukštų ir žiūrėti, kaip jos veikia – ar skatina gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, kaip į tai reaguoja visuomenė“, – BNS sakė M. Majauskas.
S. Jakeliūnas teigė, kad jam taip pat labiau priimtas 5 VDU „lubos“, kadangi tokia riba yra taikoma ir „Sodros“ išmokoms – jeigu žmogus uždirba daugiau kaip 5 vidutinius atlyginimas, jo „Sodros“ pensija nebedidėja.
R. Lazutka sakė, kad „lubos“ galėtų būti taikomos ir nuo 2-3 VDU (apie 2-3 tūkst. eurų), tuo metu G. Nausėda abejojo galimybe įvesti mažesnes nei 5 tūkst. eurų ribas.
„Bet ir tai Lietuvoje būtų sunkiai įmanoma, todėl gal būtų galima pradėti nuo 10 VDU – kaip atspirties taško, ateityje situaciją numatant pakeisti“, – BNS teigė G. Nausėda.
T. Tomilinas tvirtino, kad dėl „Sodros“ įmokų „lubų“ dydžio teks ieškoti kompromiso.
„Priklausys nuo to, koks bus pasiektas kompromisas dėl bendros mokestinės reformos – kaip panaikinsime (mokesčių tarifų – BNS ) nelygybę, kaip sumažės darbo pajamų apmokestinimas, kiek padidės kapitalo apmokestinimas, kokios gyventojų grupės ir kokiais metodais bus skatinamos išlįsti iš šešėlio“, – aiškino T. Tomilinas.
***
„Sodros“ duomenimis, didesnį kaip 5 tūkst. eurų atlyginimą pernai gavo 3,65 tūkst. žmonių.
Lietuvoje nuo 1995 metų sausio iki spalio vidurio galiojo 3 VDU, o 1999-ųjų sausio–lapkričio mėnesiais – 3,5 VDU „Sodros“ įmokų lubos. Jos turėjo vėl įsigalioti nuo 2000 metų pradžios, tačiau buvo atšauktos ir nuo to laiko netaikomos.
Naujausi komentarai