Nors valdančiosios Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo vertinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios šiuo metu stringa nekilnojamojo turto statybos – itin aukštos žaliavų kainos, tačiau politikas pripažįsta, kad didelį vaidmenį suvaidino ir tai, jog Žemės ūkio ministerija vėlavo parengti poįstatyminius teisės aktus, aiškinančius dar praėjusių metų pabaigoje priimtų Žemės įstatymo pataisų taikymo taisykles.

„Biurokratinės procedūros čia taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Didžiuosiuose miestuose vaidmenį suvaidino tai, kad metų pradžioje priėmus Valstybinės žemės įstatymo pakeitimus, reglamentavus tai, kad keičiant žemės paskirtį yra įvedamas gana didelis mokestis, bent kelis mėnesius Žemės ūkio ministerija nesugebėjo priimti poįstatyminių teisės aktų, aiškinant, kaip šį įstatymą reikia taikyti“, – Eltai kalbėjo V. Mitalas.

Susiklosčiusią situaciją Laisvės frakcijos seniūnas laiko blogos teisėkūros pavyzdžiu ir pažymi, kad pats šio projekto balsavimo metu nepalaikė. Jis atkreipia dėmesį, kad įstatymo taikymą aiškinančius teisės aktus Žemės ūkio ministerija iš karto po įstatymo priėmimo taip ir nesugebėjo parengti, o tai pristabdė ir statybos leidimų išdavimo procesą.

„Dėl to ne viename Lietuvos mieste, daugiausiai kalba eina apie didžiuosius miestus, naujų leidimų išdavimas buvo gana rimtai sustojęs. Nekilnojamo turto plėtotojų sektorius ir su NT vystymu dirbantys teisininkai, savivaldybės, paprasčiausiai nežinojo, kaip diskutuotinas įstatymo nuostatas taikyti“, – pabrėžė V. Mitalas.

Panašiai kalbėjo ir opozicinei Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Algirdas Butkevičius. Jis pažymi, kad už pačių statybos leidimų išdavimo tvarką yra atsakinga Aplinkos ministerija, tačiau būtent Žemės ūkio ministerija reglamentuoja Žemės įstatymo įgyvendinimą. Todėl būtent ji ir turėjo užtikrinti, kad naujoji tvarka, kuomet projekto vystytojai turi susimokėti papildomą mokestį už nuomojamą žemę, būtų įgyvendinama sklandžiai.

Viena pagrindinių biurokratinių priemonių, kurios stabdo statybas, tai užstrigusi statybos leidimų išdavimo procedūra.

„Viena pagrindinių biurokratinių priemonių, kurios stabdo statybas, tai užstrigusi statybos leidimų išdavimo procedūra. Ne visose savivaldybėse, bet jeigu apskritai vertinti, kiek Lietuvoje išduodama statybos leidimų, tai pamatysime, kad statybos leidimų išdavimas praktiškai buksuoja. Tai neigiamai atsiliepia butų pasiūlai“, – mano A. Butkevičius.

A. Butkevičiaus siūlymas: institucijai per tris mėnesius neišdavus statybos leidimo – jis suteikiamas automatiškai

Ekspremjero vertinimu, būtent ilgos statybos leidimų išdavimo procedūros leidžia kelti valstybės tarnautojų kompetencijos klausimą. Todėl politikas siūlo numatyti nuostatą, kuri sukurtų tam tikrą spaudimą institucijoms, kiltų poreikis įvertinti, kodėl per atitinkamą terminą reikalingi dokumentai nebuvo parengti.

„Įstatyme galima priimti tokią nuostatą, kuriai vargu ar pritartų Teisės departamentas. Kai kuriose šalyse yra nustatyta aiški tvarka – jeigu per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo statybos leidimų gavimui jis yra neišduotas, tai tada jau po trijų mėnesių savaime įsigalioja tvarka, kad statybos leidimas yra išduodamas privalomai“, – savo idėją paaiškino A. Butkevičius.

„Tada prasideda atskirų biurokratų vertinimas, kodėl jie per tuos tris mėnesius nesugebėjo to padaryti. Vertinama jų kompetencija, gebėjimai“, – pridūrė jis.

Vis tik V. Mitalas tokį siūlymą vertina skeptiškai. Jo nuomone, ši nuostata neišspręstų pačios statybos leidimų išdavimo trukmės problemos. Politikas taip pat akcentuoja, kad kokybiškas miestų planavimas, projektavimas taip pat yra itin svarbus.

„Čia matyt idėja žmogaus, kuris matyt ne labai ką bendro turi ir nėra iš arti matęs, kaip yra išduodami leidimai ir į kokius kriterijus, norint darniai plėtoti kai kurias teritorijas, reikia atsižvelgti ir kiek vyksta nesusikalbėjimo tarp valstybės ir vietos lygmens institucijų, norint, kad sprendimas būtų priimtas”, – atkirto jis.

Vietoje to, „laisvietis“ atkreipė dėmesį, kad Seime jau yra pateikta žemės valdymo reforma, numatanti valstybinę žemę perleisti savivaldybėms. Būtent šis siūlymas, politiko vertinimu, bent iš dalies padėtų pagerinti stringančių statybos leidimų išdavimo procedūras.

„Geriausiai žinau Vilniaus miesto aktualijas, kur skirtingų zonų konversija yra labai aktualus klausimas. Tai reiškia, kad Vilniaus mieste, sakykime Naujamiestyje, aplink stotį ir kituose gan centre esančiuose rajonuose vis dar yra daugybė teritorijų, kurios formaliai yra industrinės, tačiau puikiai tinka plėtoti gyvenamosios paskirties objektus.

Norint, kad procedūros nestrigtų tarp daugelio šeimininkų, reikia kuo greičiau priimti pakeitimus, kurie reglamentuoja, kad valstybinė žemė miestuose ir yra valdoma savivaldybių, o valstybė nuo šio reguliavimo atsitraukia“, – tikino V. Mitalas.

Papildomas mokestis už valstybinę žemę įvestas dar praėjusiais metais

ELTA primena, kad Seimas dar praėjusių metų pabaigoje tik iš trečio karto pritarė pataisoms, kuriomis apmokestinama NT plėtra valstybės nuomojamoje žemėje – nuo šių metų kovo NT plėtotojai už tai turi mokėti 75 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį.

Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.

Pakeitimams besipriešinęs NT verslas dar prieš įstatymo priėmimą įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos.

Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mokestis galėtų siekti ir iki 105 proc. sklypo vertės, o žemės kaina sudaro iki penktadalio viso NT projekto vertės, tad neišvengiamai kiltų būsto kainos vartotojams.

Tuomet jo pateiktais skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų. Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Lietuvos bankas: NT kainos yra pervertintos

Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje į parlamentarų klausimus atsakinėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, kad poveikis NT rinkai labiausiai juntamas būtent per pasiūlos pusę, o metinis būsto kainų augimo tempas pasiekė beveik 20 proc. ir buvo didžiausias nuo 2008 m.

„Mes matome, kad būsto kainos yra pervertintos“, – antradienį iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.

Lietuvos banko duomenimis, nuo 2020 m. taupymo būstui trukmė, vertinant realias pajamas, sparčiai augo ir šių metų pradžioje siekė 8,2 metų. Įperkamumas vertinant nominaliais pajamas prastėjo lėčiau ir šiuo metu siekia 6,5 metų.