- „Kauno diena“, Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Antradienį vykusioje Ekonomikos ir inovacijos ministerijos bei „Versli Lietuva“ tiesioginėje nuotolinėje transliacijoje „Galimybių pasas: ką jis reiškia verslui“, buvo plačiau aptartas nuo pirmadienio startuosiantis galimybių pasas (GP), kuriuo galės naudotis apie 1,5 milijono žmonių.
Transliacijos metu buvo atsakyta į aktualiausius verslo klausimus apie GP – ar verslininkams reikia papildomai ruoštis jo atsiradimui. Taip pat, kaip Galimybių pasas paveiks renginių organizavimą, apgyvendinimo paslaugų ir kitų sričių paslaugų teikimą bei kas ir kaip galės naudotis GP, o kokie ribojimai išliks.
Į aktualius klausimus tiesioginės transliacijos metu atsakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė, Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
Kaip teigta, turintys GP galės lankytis didesniuose renginiuose tiek, vykstančiuose tiek viduje, tiek lauke. Tačiau vis tiek nebus galima užpildyti visų sėdimų vietų. Turintys GP galės lankytis biliardo, boulingo klubuose ir kitose panašaus pobūdžio vietose dėvint kaukes ir išlaikant atstumus.
Turintys GP taip pat bus galima lankytis azartinių lošimų salonų, maitinimo įstaigų viduje. Tačiau pastaruoju atveju teks išlaikyti atstumus tarp staliukų, nors prie jų galinčių susėsti asmenų skaičius ir galės būti didesnis.
Asmeninėse šventėse, kurias organizuojant nuomojamas plotas, pavyzdžiui, turizmo sodybos, galės dalyvauti didesnis skaičius GP turinčių žmonių. Tuo tarpu, neturint GP, švęsti bus galima ne daugiau kaip dešimčiai asmenų.
Užsieniečiams – popierinės skiepų pažymos
Kalbėdamas apie galimybę Lietuvoje pasinaudoti galimybių pasu užsienio turistams, ekonomikos viceministras V. Jurgutis teigia, kad jiems galios popierinės skiepų pažymos.
„Jei nesi Lietuvos e. sveikatos sistemoje, tai galimybių pasas neturi iš kur paimti duomenų. Pereinamuoju laikotarpiu galios ir popieriniai dokumentai“, – sakė V. Jurgutis.
„Jeigu žmogus į Lietuvą atvyko su vakcinavimo pažyma, tai ta pažyma galiotų kaip alternatyva galimybių pasui ir bent šiuo laikotarpiu, kol nebus turbūt labai didelių turistų srautų, tai tuo dokumentu bus galima išsiversti“, – teigė viceministras.
Užsieniečiai, kaip ir šalies gyventojai, galės gauti daugiau paslaugų ir su neigiamu koronaviruso testu, tačiau jį turistai turės daryti savo lėšomis.
„Jei Lietuvoje atvykęs užsienietis be vakcinos norės naudotis veiklom, tai turės padaryti privačioje klinikoje savo lėšomis“, – sakė V. Jurgutis.
Anot jo, procesą vėliau turėtų palengvinti bendri Europos Sąjungos sprendimai, leisiantys „susikalbėti“ skirtingų šalių sistemoms.
Kas atsakingas už patikrą?
Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji epidemiologė L. Ašoklienė sako, kad paprastesnė situacija bus renginiuose ir maitinimo įstaigose – čia už paso patikrą bus atsakingi paslaugų teikėjai.
„Paslaugų teikėjas yra atsakingas už tai, kad būtų patikrintas galimybių pasas. Čia paprasčiau, kai kalbame apie renginį, maitinimo įstaigas“, – „Verslios Lietuvos“ renginyje antradienį sakė L. Ašoklienė.
„Kai kalbame apie asmenines šventes ir nuomą – jei sudaroma nuomos sutartis, tai turėtų būti numatyta, kad organizatorius būtų atsakingas, jog būtų patikrinti visi esantys asmenys, kad jie turi pasą. Jeigu kartais to nėra, tai atsakomybė tenka tam, kas suteikia paslaugą“, – aiškino ji.
V. Jurgutis ir L. Ašoklienė taip pat užsiminė, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl naktinių klubų ir baseinų atvėrimo pasą turintiems žmonėms.
Galimybių pasas, atversiantis daugiau paslaugų nuo koronaviruso pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms, pradės veikti kitą savaitę. Jį galės gauti visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, jis bus susietas su e. sveikatos sistema.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skaičiavimais, birželio pradžioje beveik 1,5 mln. gyventojų jau galės naudotis galimybių pasu be testavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...