Komisija praėjusią savaitę pritarė tokiam jos inicijuotam Šilumos ūkio įstatymo pataisymui – siūloma, kad tokį sprendimą priimtų savininkų dauguma, o ne ketvirtadalis, kaip yra dabar.

Seimo Teisės departamentas sako, kad dabar tvarka yra pernelyg liberali – balsų yra per mažai priimti tokį svarbų sprendimą. Energetikos viceministrės Ingos Žilienės teigimu, ministerija irgi tam pritaria. 

Įstatymo pakeitimai numato leisti visam namui atsijungti nuo centrinio šildymo, jeigu kitas šildymo būdas būtų 20 proc. efektyvesnis.

Pasak energetikos viceministrės, tokia riba numatyta siekiant, kad atsijungimas leistų reikšmingai sutaupyti.

„Atsijungimas reikš tam tikrus kaštus gyventojams – tiek atsijungimo, tiek naujas investicijas, nebus nemokamai nei geoterminis šildymas, nei kitas. Turi būti atsijungimo efektas. 10 proc. būtų per mažai, kad vėliau gyventojai nenusiviltų“, – Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje Seime teigė I. Žilienė.   

Konservatorius Paulius Saudargas netiki, kad priėmus pataisas daug namų atsijungs nuo centrinio šildymo sistemų, be to, jis abejoja, ar įmanoma visiems namo gyventojams susitarti dėl tokio sprendimo.

Visą namą įtikinti? Tai nesunešiojamos geležinės klumpės – atsiras kas nors, kas nenorės.

„Visą namą įtikinti? Tai nesunešiojamos geležinės klumpės – atsiras kas nors, kas nenorės“, – svarstė jis.

Pasak I. Žilienės, nutaręs atsijungti nuo centrinio šildymo namas turėtų sumokėti ne tik už atjungimo darbus, bet ir už šilumos vamzdyno tvarkymą.

„Būtų žiūrima, kiek tam namui priskiriama centrinio šildymo įrenginių, prie namo nutiestų šilumos vamzdynų, jis turėtų atlyginti nenudėvėto turto sąnaudas“, – tvirtino I. Žilienė. 

Seimas įstatymo pataisas turėtų svarstyti pavasarį ir priims galutinį sprendimą.