- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statybų verslas vis susiduria su naujais iššūkiais. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas (LSA) Daliaus Gedvilo, ne tik tiekėjai drastiškai mažina ar naikina kredito limitus, bet ir bankai sėkmingai veikiančioms regioninėms įmonėms nebeskolina dėl išaugusios rizikos.
"Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros kaštų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų realizavimui. Tai didelis iššūkis, kai neturi kapitalo, galinčio būti hipotekos objektu. Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis ir patiems nesusikurti finansinės krizės?" – svarsto D.Gedvilas.
LSA prezidento siūlymu, įmonių bankrotų virtinės padėtų išvengti skolų kapitalizavimas. Kai kriziniu laikotarpiu verslas susiduria su likvidumo problema, vienas iš pagrindinių sprendinių, siekiant subalansuoti trumpalaikius įsiskolinimus ir trumpalaikį turtą, yra skolų kapitalizavimas. Anot LSA prezidento, Vyriausybei reikėtų priimti paprastą sprendimą ir įteisinti procedūrą, kuri įgalintų šalies verslą kapitalizuoti savo skolas.
"Pavyzdžiui, jeigu įmonė savo tiekėjams turi įsiskolinimų ir kyla tikimybė, kad viruso COVID-19 protrūkio sukelti apribojimai gali sukelti jos mokumo krizę, tada būtų tikslinga nors 80 proc. šio kreditorinio įsiskolinimo kapitalizuoti. Jeigu bendrovė turi ne vieną kreditorių, tokiu atveju reikėtų jiems pasiūlyti galimybę įgyti įmonės akcijų ir tapti dalininkais. Toks sprendimas daugeliu atvejų būtų vienareikšmiškai naudingesnis šalies ekonomikai nei įmonės bankrotas dešimtimis ar net šimtais darbo vietas praradusių žmonių", – aiškino D.Gedvilas.
Jo teigimu, remiantis startuolių pavyzdžiu, investuotojas yra įsileidžiamas į jaunos įmonės akcinį kapitalą, tačiau akcijų pasirašymo sutartyse numatoma, kad steigėjai turi teisę po nustatyto laikotarpio akcijas atpirkti. Tokiu būdu, laikinai tapęs akcininku, investuotojas uždirba dėl akcijų brangimo ar įmonės gauto dalies pelno.
Dalius Gedvilas: Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis?
Finansų ministerijos statistika liudija, kad, įvykus įmonės bankrotui, kreditoriai, neturintys hipotekos garantijų, lieka ant ledo.
"Toks sprendimas įmonių kreditorius priverstų gerai pasvarstyti, ar rinktis tarp galimybės tapti įmonės dalininku, ar laukti ir tikėtis, kad bendrovė išsikapstys iš finansinės krizės ir galės padengti susidariusią skolą, – sakė D.Gedvilas. – Galime sakyti, kad ir šiandien niekas nedraudžia pasirašyti skolų likvidavimo dokumentus, bet dažnu atveju tiekėjas neturi visos reikalingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tai reiškia, kad neretai net nežino, kokiems kreditoriams bendrovė yra skolinga. Jeigu įteisintume reglamentą, leidžiantį tiekėjams išsamiai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, tuomet galimai tai pakeistų ne vieno būsimo sandorio likimą."
Jo teigimu, skolų kapitalizavimas ne tik padėtų išlikti verslui, susidūrus su iššūkiais dėl koronaviruso sukeltų apribojimų, bet ir leistų valstybei išsaugoti tūkstančius darbo vietų.
"Jeigu šio sudėtingo periodo metu skolų kapitalizavimo mechanizmas veiktų su tam tikromis garantijomis, yra didelė tikimybė, kad ne viena įmonė sėkmingai išsikapstytų iš finansinės krizės. Tačiau jeigu šio mechanizmo nesukursime, šimtai bendrovių savo santykius perkels į teismus, o čia jau laimėtojų nebus, – tvirtino LSA prezidentas. – Šiandien negalime delsti ir turime imtis efektyvių priemonių, siekdami išvengti finansinės krizės ir norėdami išsaugoti žmonių darbo vietas."
Ministerija greitina skolinimą
Situacija verslo sektoriuje galbūt sušvelnės po to, kai antradienį finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, kad suformuotas daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketas. Tiesa, paramos sulauks tik atsakingas verslas.
"Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones", – pareiškė finansų ministras.
Pasak jo, parama norintis pasinaudoti verslas jau dabar gali tiesiogiai kreiptis į savo banką ar finansų tarpininką, kuriems jau yra perduota visa būtina informacija.
"Įjungėme režimą greičiau, lanksčiau ir daugiau. Trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant, yra plečiama apyvartinių paskolų sąvoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos, nebelieka regioninių apribojimų ir skirtumų, priemonės prieinamos tiek smulkiajam, tiek stambiam verslui, – tvirtino V.Šapoka. – Sumos yra įspūdingos, verslui tikrai yra galimybės susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jei karantino akivaizdoje mato naujų nišų."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...