Statybininkų asociacijos prezidentas: ieškoma būdų išvengti bankrotų

Statybų verslas vis susiduria su naujais iššūkiais. Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas (LSA) Daliaus Gedvilo, ne tik tiekėjai drastiškai mažina ar naikina kredito limitus, bet ir bankai sėkmingai veikiančioms regioninėms įmonėms nebeskolina dėl išaugusios rizikos.

"Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros kaštų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų realizavimui. Tai didelis iššūkis, kai neturi kapitalo, galinčio būti hipotekos objektu. Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis ir patiems nesusikurti finansinės krizės?" – svarsto D.Gedvilas.

LSA prezidento siūlymu, įmonių bankrotų virtinės padėtų išvengti skolų kapitalizavimas. Kai kriziniu laikotarpiu verslas susiduria su likvidumo problema, vienas iš pagrindinių sprendinių, siekiant subalansuoti trumpalaikius įsiskolinimus ir trumpalaikį turtą, yra skolų kapitalizavimas. Anot LSA prezidento, Vyriausybei reikėtų priimti paprastą sprendimą ir įteisinti procedūrą, kuri įgalintų šalies verslą kapitalizuoti savo skolas.

"Pavyzdžiui, jeigu įmonė savo tiekėjams turi įsiskolinimų ir kyla tikimybė, kad viruso COVID-19 protrūkio sukelti apribojimai gali sukelti jos mokumo krizę, tada būtų tikslinga nors 80 proc. šio kreditorinio įsiskolinimo kapitalizuoti. Jeigu bendrovė turi ne vieną kreditorių, tokiu atveju reikėtų jiems pasiūlyti galimybę įgyti įmonės akcijų ir tapti dalininkais. Toks sprendimas daugeliu atvejų būtų vienareikšmiškai naudingesnis šalies ekonomikai nei įmonės bankrotas dešimtimis ar net šimtais darbo vietas praradusių žmonių", – aiškino D.Gedvilas.

Jo teigimu, remiantis startuolių pavyzdžiu, investuotojas yra įsileidžiamas į jaunos įmonės akcinį kapitalą, tačiau akcijų pasirašymo sutartyse numatoma, kad steigėjai turi teisę po nustatyto laikotarpio akcijas atpirkti. Tokiu būdu, laikinai tapęs akcininku, investuotojas uždirba dėl akcijų brangimo ar įmonės gauto dalies pelno.

Dalius Gedvilas: Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis?

Finansų ministerijos statistika liudija, kad, įvykus įmonės bankrotui, kreditoriai, neturintys hipotekos garantijų, lieka ant ledo.

"Toks sprendimas įmonių kreditorius priverstų gerai pasvarstyti, ar rinktis tarp galimybės tapti įmonės dalininku, ar laukti ir tikėtis, kad bendrovė išsikapstys iš finansinės krizės ir galės padengti susidariusią skolą, – sakė D.Gedvilas. – Galime sakyti, kad ir šiandien niekas nedraudžia pasirašyti skolų likvidavimo dokumentus, bet dažnu atveju tiekėjas neturi visos reikalingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tai reiškia, kad neretai net nežino, kokiems kreditoriams bendrovė yra skolinga. Jeigu įteisintume reglamentą, leidžiantį tiekėjams išsamiai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, tuomet galimai tai pakeistų ne vieno būsimo sandorio likimą."

Jo teigimu, skolų kapitalizavimas ne tik padėtų išlikti verslui, susidūrus su iššūkiais dėl koronaviruso sukeltų apribojimų, bet ir leistų valstybei išsaugoti tūkstančius darbo vietų.

"Jeigu šio sudėtingo periodo metu skolų kapitalizavimo mechanizmas veiktų su tam tikromis garantijomis, yra didelė tikimybė, kad ne viena įmonė sėkmingai išsikapstytų iš finansinės krizės. Tačiau jeigu šio mechanizmo nesukursime, šimtai bendrovių savo santykius perkels į teismus, o čia jau laimėtojų nebus, – tvirtino LSA prezidentas. –  Šiandien negalime delsti ir turime imtis efektyvių priemonių, siekdami išvengti finansinės krizės ir norėdami išsaugoti žmonių darbo vietas."


Ministerija greitina skolinimą

Situacija verslo sektoriuje galbūt sušvelnės po to, kai antradienį finansų ministras Vilius Šapoka paskelbė, kad suformuotas daugiau kaip 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketas. Tiesa, paramos sulauks tik atsakingas verslas.

"Suformavome daugiau nei 2 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, jis apima tiek dotacijas, tiek garantijas, tiek kitas finansines priemones", – pareiškė finansų ministras.

Pasak jo, parama norintis pasinaudoti verslas jau dabar gali tiesiogiai kreiptis į savo banką ar finansų tarpininką, kuriems jau yra perduota visa būtina informacija.

"Įjungėme režimą greičiau, lanksčiau ir daugiau. Trumpinami visi terminai, naujos schemos tvirtinamos nedelsiant, yra plečiama apyvartinių paskolų sąvoka, įtraukiamos papildomos finansavimo veiklos, nebelieka regioninių apribojimų ir skirtumų, priemonės prieinamos tiek smulkiajam, tiek stambiam verslui, – tvirtino V.Šapoka. – Sumos yra įspūdingos, verslui tikrai yra galimybės susitvarkyti ir likvidumo problemas, ir ieškoti naujų investavimo galimybių, plėsti klientų ratą, jei karantino akivaizdoje mato naujų nišų."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nu

Nu  portretas
kam jau kam, bet proteguojamiems statybininkams tai tikrai virkauti gėda...

Susimetam

Susimetam portretas
Ponas Daliau Gedvilai. Gal tu ir kokios asociacijos prezidentas, nes pats save paskyrei, bet kalbi kaip mažvaikis. Nu, aš esu startuolis, turiu mažą įmonę. Įmonė turi skolų. Gal nori pirkti mano įmonės akcijų, kad ji nebankrutuotų? Juk uždirbsi, kai akcijų kainos pakils. Tai ką darom...?

Tris mėnesius

Tris mėnesius portretas
pakentėkite, po karantino atsigaus ir statybos, ir daug kitų sričių
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių