Statybos imtų “valgyti” parką

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos ekspertų tarybos posėdyje svarstant žemės sklypo K. Donelaičio g. 6 detalųjį planą kilo diskusijos ne dėl paties plano ar siūlomų čia statyti pastatų architektūros, o dėl to, ar galima čia išvis kažką statyti. Didžioji dalis architektų laikėsi nuomonės, jog bet kokia statyba prie Skulptūrų parko pažeidžia visuomenės interesus.

Panoro apartamentų

UAB “Kleta” užsakymu sklypo detalųjį planą rengia R. Ato IĮ. Projekto vadovas Ramūnas Atas sakė, jog su juo jau susipažino Teritorijų planavimo komiteto nariai ir rekomendavo jį pristatyti ekspertų tarybai. Šiuo metu sklypo, kuriame esama šešių atvirų teniso kortų, paskirtis keičiama iš “rekreaciniams objektams statyti ir eksploatuoti” į komercinę. Čia turėtų atsirasti 50 apartamentų 3 tūkst. kv. m bendro ploto viešbutis ir 4 dengti teniso kortai su sporto centru. Viešbutis būtų trijų aukštų su mansarda, numatyta požeminė automobilių aikštelė, kurioje tilptų iki 350 automobilių. Įvažiavimas numatomas iš K. Donelaičio gatvės pro KU Menų fakulteto pastatus. Pasak R. Ato, planuojama iškirsti 5 senus medžius ir pasodinti 15 naujų, taip pat intensyviai apželdinti laisvas teritorijas ir dalį viešbučio stogo.

Posėdyje kalbėjęs užsakovų atstovas priminė, jog dabartinė tiek kortų, tiek juos aptarnaujančių objektų – persirengimo kambarių ir t.t. – būklė esanti apverktina, ir jau nuo kitų metų dėl netinkamų sanitarinių sąlygų nebebus galima jais naudotis. Priminė ir tai, kad Klaipėdos sąlygomis atvirus kortus eksploatuoti neapsimoka, nes sezonas esąs trumpas, o dengtuose būtų galima žaisti visus metus. Pasak “Kletos” atstovo, jau metai laiko vyksta derybos su universitetu: bendrovė siūlo savo lėšomis įrengti universitetui automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarkyti teritoriją bei papildomai įrengti atviras teniso aikšteles. O želdiniai bus sodinami pagal jau parengtą specialųjį planą.

Architektai nepritarė teniso kortų “uždengimui”

Architektams ekspertams nerimą kėlė tai, jog didesnė slypo dalis skiriama viešbučiui, o tik mažesnioji kortams ir sporto centrui. “Įsivaizdavom, kad čia bus kortai ir sporto centras su viešbutuku, o pasirodo, kad bus apartamentai su sporto centriuku”- replikavo jie.

Projekto autoriui priekaištauta, kad prastai išspręstas privažiavimo prie komplekso klausimas – siaurute gatvele prasilenkdami automobiliai “veidrodėliais brozdinasi”. Svarstyta, kad jeigu pagerės sąlygos sportuojantiems – tai puiku, žaidžiantiems tenisą nėra labai smagu lakstyti po balas, tačiau pats kompleksas tokioje “jautrioje” vietoje esąs per didelis. “Mes po truputį pradedame valgyti parką”,- komentavo architektas Edmundas Andrijauskas.

Miestiečiai pasipiktintų

LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė sakė, jog šiuo atveju kalbama ne apie architektūrą. Kitos tokios vietos atviriems teniso kortams Klaipėdoje nėra, o dengtus galima statyti ir naujuose rajonuose. “Mano, kaip Klaipėdos gyventojos, nuomone, užstatyti šią vietą yra tiesiog nusikaltimas”,- sakė R. Staševičiūtė.

Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika priminė, kad užsakovai yra žadėję, jog bus uždengta tik dalis kortų. Planams statyti viešbutį pritarta nebuvo. Jo žodžiais, toks projektas sulauks neigiamos visuomenės reakcijos.

Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas taip pat sakė, jog čia – geriausia vieta atviriems kortams. Ir apgailestavo, kad nesvarstyta galimybė, jog miestas išsipirktų ir išlaikytų teniso aikšteles. Jo žodžių kaipmat įsikibo užsakovas, priminęs, jog visame pasaulyje atviri teniso aikštynai yra dotuojami. O jeigu valstybė ar savivaldybė prisidėtų dotacijomis prie kortų išlaikymo, gal užsakovui nebereikėtų ir tokio didelio viešbučio, iš kurio gaunamo pelno būtų išlaikomi kortai, statyti.

Architektai ekspertai nutarė nepritarti sklypo užstatymo planams. Tačiau, žinia, jų balsas – tik patariamasis, o sprendimą priims Klaipėdos miesto taryba.