Prekyba

Stilius - be klastočių

Drabužių pasirinkimo dilemą sprendžia piniginės storis

Nors itin populiarioje turgavietėje galima aptikti penkiskart pigesnių, į originalą panašių modelių, prabangių drabužių salonų klientūra negaili tūkstančių už tikrą firmos aprėdą. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka

Dėvėti gražius, patogius ir kartu kokybiškus drabužius trokšta daugelis. Kiekvieno žmogaus dėvimi drabužiai – jo asmeninis pasirinkimas, tačiau dažniausiai tą pasirinkimą lemia ne norai, bet galimybės. Vieni stilių tobulina nebrangios turgaus ir mugių mados pagalba, kiti traukia į nesuskaičiuojamas drabužių parduotuves, treti – ir jų yra nedaug – drąsiai žengia į prestižinius salonus, garantuoti, kad tik juose ras išties kokybišką „firminį“ drabužį. Turgaus prekeiviai paprastai neneigia, kad parduoda garsių firmų „trečiojo pasaulio“ šalyse pagamintas klastotes. Vidutinės klasės parduotuvių atstovai kaltinimus antrarūšių drabužių prekyba atkakliai neigia. Nors panašia veikla yra įtarinėjami ir kelių uostamiestyje esančių prabangių drabužių salonų savininkai, jiems firmų ženklų klastojimo galimybė kelia šypseną, mat jų koziris – tikrai nepigiai kainuojanti sertifikuota prabanga.

Kaina ar artikulas?

Firmų ženklų klastojimo fenomenas ilgainiui tapo normalia, ypatingos nuostabos nekeliančia praktika. Tačiau tas faktas, kad Kinijos, Turkijos, Malaizijos ar Honkongo darbštuolių nuplagijuoti pasaulinio garso firmų drabužiai atsiduria ne tik Klaipėdos turgavietėse, bet ir kai kuriose parduotuvėse, stebina ne vieną akylesnį drabužių ekspertą. Valstybinės ne maisto produktų kokybės inspekcijos Klaipėdos skyriuje kol kas nebuvo oficialiai užfiksuota plagiato atvejų, nors patikrinti įtartinomis prekėmis prekiaujančias parduotuves įmanoma. „Kokybės inspekcija ir muitinės mokesčių ir kilmės nustatymo auditas gali nesunkiai nustatyti, ar prekės atributika padirbta, ir išsiaiškinti drabužio kilmės šalį“, - tvirtino drabužių salono „Cronus“ savininkas Vygantas Vaitonis. Dešimtį metų aprangos verslu užsiimantis vyras sako, kad jo parduotuvėse apie plagiatą negali būti net kalbos. Tik nedaugelis klaipėdiečių gali sau leisti pasipuošti italų dizainerio Roberto Kavalio (Roberto Cavalli) naujausių kolekcijų drabužiais ar avėti prabangius „Baldinini“ firmos batus. „Šios prekės nėra skirtos praeiviams iš gatvės. Kai kurie užklydėliai žiūri į „Cavalli“ ar „Cerrutti“ firmos drabužių kainas ir sutrikę klausia, ar ant jų nurodyta kaina, ar artikulas. Lietuvoje apskritai mažai žmonių, galinčių nupirkti tokio lygio gaminį. Dauguma mano salonų klientų atvyksta iš Rusijos ir Latvijos“, - pasakojo V. Vaitonis.

Suteikia malonumą

Anot verslininko, Europos parduotuvėse iškabinti drabužiai jau seniai yra siuvami Kinijoje ar Turkijoje.

„Trečiojo pasaulio“ šalyse yra gaminami ne ką prastesni drabužiai nei Europoje, tačiau joks save gerbiantis dizaineris ar nepriekaištingu vardu besirūpinanti firma tose šalyse savo produkcijos negamins“, - tvirtino verslininkas, neslepiantis, kad turkai ir kinai kopijuoti moka tobulai. V. Vaitonio teigimu, lietuviai neretai renkasi nukopijuotą produkciją, nes ji yra pigesnė ir tik nedaugelis gali atskirti išorišką skirtumą nuo originalo. Tačiau verslininkas sako klastotę galįs atskirti net iš tolo, nes originalą nuo klastotės galima atskirti ne tik pagal dizainą, bet ir pagal audinio kokybę. Anot „Cronus“ salono savininko, suklastoti firminį audinį yra praktiškai neįmanoma, o turguje tokios kokybės prekių net ieškoti neverta. „Turkai ar kinai niekada nepasiūs taip, kaip italai. Už itališką kokybę mokėti verta. Mano klientai – žmonės, kurie yra pasiruošę mokėti nemenkas sumas ne už įvaizdį, bet už moralinę satisfakciją, kurią jie patiria apsivilkę itin kokybišką drabužį. Tokie klientai yra ypatingi vartotojai, kurie žodžio „turgus“ tikriausiai net nežino“, - dienraščiui pasakojo V. Vaitonis. Tačiau verslininkas suvokia, kodėl dauguma klaipėdiečių vis dėlto keliauja į turgų ar mugę. „Mentalitetas čia niekuo dėtas. Priežastis – tik pinigai. Jeigu paprastas žmogus negali susimokėti už butą, tai kokiais būdais jis galės nupirkti „Ferre“ kostiumą? Be to, vis daugiau lietuvių mieliau investuoja į buitį“, - aiškino V. Vaitonis.

Padirbti neįmanoma

Kolegos nuomonę palaiko ir prancūziškų moteriškų drabužių salono „Kristida“ savininkas Gediminas Karčiauskas, nors jis yra pastebėjęs, kad į parduotuvę vis dažniau užsuka ir jaunesnės moterys. „Lietuvaitės pradėjo suvokti, kad geriau pasitaupyti ir nusipirkti vieną kokybišką drabužį nei tris prastus. Tos merginos, kurios anksčiau praeidavo pro vitrinas ir nedrįsdavo užeiti vidun, dabar vis drąsiau praveria salono duris“, - sakė G. Karčiauskas. Verslininkas neneigė, kad pagrindinė „Kristidos“ klientūra vis dėlto yra stilingos, savimi pasitikinčios, veiklios, gerą skonį turinčios moterys, kurios atkeliauja net iš Vilniaus, Latvijos bei Kaliningrado srities. Tik iš Paryžiaus drabužius ir aksesuarus importuojantis G. Karčiauskas teigė, kad gaminio kokybė turi atitikti jo kainą. „Visos parduodamos prekės atitinka „EUR1“ sertifikato reikalavimus, todėl ir jų kaina yra atitinkama. Mūsų drabužiai yra brangūs – tai tiesa, bet tokius pinigus verta mokėti už kokybiškas medžiagas, puikų sukirpimą, už tai, kad drabužis yra iš naujausios kolekcijos, sukurtas kūrybingų dizainerių ir pasiūtas ilgalaikę patirtį turinčių profesionalų“, - argumentavo „Kristidos“ savininkas. Kaltinimus dėl galimos prastos kokybės G. Karčiauskas atmeta, nes, anot jo, gaminiai su defektais iš prekybos yra pašalinami, nes salonas brangina kiekvieną klientą. „Apie plagiatą taip pat neverta kalbėti, nes tikras profesionalas – patyręs prekybininkas, dizaineris ar geras siuvėjas – visada sugebės atskirti autentišką gaminį nuo klastotės“, - pasakojo vyras. G. Karčiauskas net neabejoja, kad šiais laikais gerai pasiūti drabužį moka ir prancūzai, ir lietuviai, ir turkai, tačiau visiškai nukopijuoti firminę prekę jie vis dar nesugeba ir vargu ar sugebės ateityje.

Gamintojai kontroliuoja

Savo nuomonę apie aptinkamus „Hugo Boss“ ar „Giorgio Armani“ marškinėlius iš Turkijos, kurių kaina siekia vos trisdešimt litų, išsakė ir drabužių salono „Euromada“ savininkė Valentina Anilionienė. „Juk tai visiška nesąmonė! Ir Klaipėdos turguje specialiai lankiausi, tačiau ten tarp turkiškų klastočių rimtos konkurencijos savo prekėms nemačiau“, - pasakojo verslininkė, iš Vokietijos, Italijos bei Prancūzijos gabenanti sertifikatu „EUR1“ patvirtintus drabužius. V. Anilionienė neneigė, kad ir Turkijoje yra šiuolaikiškų gamyklų, kurios siuva išties kokybės standartus atitinkančius drabužius, bet, jos teigimu, ten pilna ir rūsiuose siuvamų neva originalių gaminių. Tačiau, pasak jos, svarbiausia – ne kur siuva, bet kaip siuva. „Prestižinėse Lietuvos parduotuvėse vargu ar pamatysi padirbtų ar nekokybiškų prekių. Garsūs gamintojai kelia griežčiausius reikalavimus parduotuvėms, kurios užsisakinėja jų prekiniu ženklu pažymėtas prekes. Įžymi firma niekada neleis savo drabužiais prekiauti bet kur“, - sakė verslininkė. Klientų ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Rusijos bei Liepojos nuolat susilaukianti moteris tvirtino, kad drabužius jos salone perka tik neeiliniai žmonės, galintys sau leisti už kostiumą sumokėti tūkstantį ir daugiau litų. „Jie moka už išskirtinę kokybę, nes brangios prekės sudėtinės dalys yra ir dizainas, ir audinys, ir aukštos gamybos technologijos, ir specialistų kvalifikacija. Be to, kas dvi savaites atvežame naujų prekių ir visos jos – iš šviežiausių kolekcijų“, - dienraščiui teigė V. Anilionienė.

Plyšta po mėnesio

Paklausta, ką mananti apie kitose parduotuvėse daromas 75 procentų nuolaidas, moteris neslėpė, kad tokių išpardavimų nesuprantanti, nes tokiu atveju galima suabejoti gaminio savikaina ir, atitinkamai, kokybe. Verslininkė tvirtino, kad būtent kokybė ir nustato prekės kainą. „Mugėje ar turguje perkančius klaipėdiečius, matyt, sugundo prekės kaina. Tačiau profesionalas iškart atpažintų klastotę nuo originalo“, - sakė salono „Euromada“ savininkė.

Atpažinti nuplagijuotą prekę nesunkiai gali ir prestižinių firmų sportinių drabužių mėgėjai. Nors visa Tilžės gatvėje esanti turgavietė tiesiog užversta penkiasdešimt litų kainuojančiais sportiniais „Adidas“ kostiumais, Manto gatvėje esančios firminės „Adidas“ parduotuvės vedėjos Rasos Giedraitytės teigimu, šiuo faktu džiaugtis nederėtų. „Turguje perkami sportiniai drabužiai ir avalynė tikrai yra pigesni penkiskart. Deja, ten parduodamiems sportiniams kostiumams po mėnesio atplyšta pamušalas, o bateliams – akimirksniu nusidėvi vidpadžiai, nes jie yra popieriniai“, - turguje aptinkamų pigių klastočių kokybę komentavo vedėja. „Adidas“ parduotuvėje parduodamos prekės yra gabenamos iš Vokietijos, o jos nuolatiniai klientai – kokybės ieškantys klaipėdiečiai ir net profesionalūs sportininkai. „Mūsų parduotuvėje batelius perka ir sportininkai, nes padai yra pagaminti pagal specialią technologiją ir pritaikyti tik tam tikrai sporto šakai. Turguje ar mugėje apie tokią kokybę verčiau net neužsiminti“, - sakė R. Giedraitytė.