2006 – 2015 metais rinkų rezultatus pakoregavus pasaulinei finansų krizei, aukščiausią vidutinę dešimtmečio grąžą tarp investicijų Lietuvoje pasiekė ilgalaikės obligacijos, o žemiausia buvo šalyje įsigyjamo būsto grąža. Infliaciją šiuo laikotarpiu viršijo ilgalaikės obligacijos ir pensijų fondai.

Šias tendencijas patvirtina pirmą kartą apskaičiuotas Lietuvos investicijų indeksas, kurį pristatė viena pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“.

Remiantis indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2006-2015 m. siekė 4,7 proc. ir viršijo daugelio investicijų grąžą, o 1996-2015 m. šis rodiklis buvo net 10,6 proc. ir patvirtino ilgalaikių investicijų naudą. 2015 metais aukščiausią grąžą investuojant Lietuvoje uždirbo šalies akcijos ir būstas nuomai (atmetus sąnaudas), žemiausią – indėliai, kurių grąža prilygo nuliui. Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (neįvertinus sąnaudų) ir akcijos.

Investavo tik dalis gyventojų, bet turtas augo

„Nors investuoti Lietuvoje galima jau daugiau kaip dvidešimt metų, visgi investavimo tradicijos šalyje dar tik kuriasi. Nepaisant to, kad šalies gyventojų sukauptas turtas didėja, kaip ir investicijoms skiriamos lėšos, didžioji pinigų dalis vis dar laikoma indėliuose ir grynaisiais. Rengdami pirmąjį Lietuvos investicijų indeksą siekėme ne tik apžvelgti pagrindines turto klases ir jų pelningumą, bet ir suteikti galimybę įvertinti grąžą investuojant Lietuvoje“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc.

Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojų likvidus finansinis turtas 2003-2016 m. išaugo 4,5 karto ir šių metų viduryje siekė 17,3 mlrd. eurų, o vienam gyventojui tenkantis turtas – 5,5 karto ir buvo 6 tūkst. eurų. Per pastaruosius du dešimtmečius gyventojai investavo vis daugiau pinigų, o 2016 m. viduryje profesionalams valdyti patikėtos lėšos siekė 3,69 mlrd. eurų.

Didžiausia suma buvo sukaupta nuo 2004 m. veikiančiuose pensijų fonduose – šių metų viduryje ji siekė 2,31 mlrd. eurų, investicijos į draudimo ir anuiteto produktus 2016 m. buvo 0,98 mlrd. eurų, o lėšos investiciniuose fonduose pasiekė 398,6 mln. eurų. Visgi Lietuvos namų ūkių finansinio turto dalis investiciniuose fonduose 2014 m. tesiekė 1,2 proc., tuo tarpu Belgijoje, Liuksemburge, JAV, Ispanijoje ir Vengrijoje ji viršijo 10 proc.

„Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc. Taigi, kol kas gerokai atsiliekame nuo gilias investavimo tradicijas turinčių valstybių”, - pastebėjo V. Rūkas. Kita vertus, vertinant pastarojo dvidešimtmečio investicijas matyti, kad šis laikotarpis galėjo būti pelningas.

Pastaruosius 20 metų investicijos užtikrino grąžą

„Remiantis Lietuvos investicijų indeksu, galima įvertinti konkrečių investicijų grąžą per 1996-2015 m. laikotarpį. Pavyzdžiui, jei 1996 metais 1000 eurų būtų lygiomis dalimis paskirstyti investicijoms į Lietuvos akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones ir būstą nuomai neįvertinus sąnaudų, laikotarpio pabaigoje toks investicinis portfelis jau būtų vertas 7565 eurų“, - pavyzdį pateikė V. Rūkas.

Jo teigimu, atskirų turto klasių grąža skirtingais periodais skiriasi, todėl siekiant sumažinti riziką ir išlaikyti investicijų pelningumą, investicijas rekomenduojama nukreipti į įvairias sritis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad investicijų į būstą grąža priklauso nuo rinkų specifikos, o Lietuvoje ji buvo itin permaininga.

„1996–2005 metai buvo pelningi, tuo tarpu pastarąjį dešimtmetį perkant būstą grąža buvo net neigiama, o uždirbti buvo galima tik iš būsto nuomos. Trumpalaikiam būsto rinkos kilimui Lietuvoje didesnės įtakos turėjo būsto kreditų plėtra, ilgalaikiam – gyventojų perkamosios galios didėjimas. Tuo tarpu tokių šalių kaip Vokietija, Didžioji Britanija ar JAV būsto rinkos gyveno savo atskirus gyvenimus – Vokietijoje būsto kainos per 20 metų išliko panašiame lygyje, JAV kilo infliacijai artimu dydžiu, o Didžiojoje Britanijoje būstas brango itin sparčiai“, - sakė V. Rūkas.

Akcijos – permainingos, obligacijos – pateisino lūkesčius

Gan permaininga buvo Lietuvos akcijų grąža. 1996-2015 m. ji viršijo Europos ir pasaulio akcijų grąžą ir buvo 8,7 proc., tačiau 2006-2015 m. buvo žemesnė – siekė 0,8 proc. Didžiausią įtaką 10 metų laikotarpiu turėjo finansų krizė, vien per 2008 metus akcijų vertę sumažinusi 65 proc.

Populiariausia investavimo priemonė Lietuvoje – pensijų fondai – nuo įkūrimo 2004 m. iki 2015 m. uždirbo 4,9 proc. vidutinę metinę grąžą. 2006-2015 m. ši grąža siekė 3,5 proc. ir viršijo indėlių bei akcijų grąžą.

Vertinant saugių investicijų – obligacijų ir indėlių – rezultatus Lietuvoje, JAV bei Vokietijoje, per 20 metų didžiausią grąžą uždirbo ilgalaikės Lietuvos obligacijos – jų grąža siekė 7,3 proc. Tuo tarpu per 10 metų laikotarpį geriausiai pasirodė saugiausiomis laikomos ilgalaikės Vokietijos obligacijos, kurių grąža siekė 5,5 proc. Nepaisant to, obligacijos šiuo metu yra vertinamos kaip bene vienintelė turto klasė, kuriai negalima prognozuoti panašios istorinės grąžos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.

Optimalu – išskaidyti investicijas

„Investicijų grąžos indeksas akivaizdžiai parodė, jog ilgalaikis investavimas leidžia išvengti galimų didesnių investicijų grąžos svyravimų, o tinkamai sudarytas investicijų portfelis, nukreipiant lėšas į skirtingas turto klases, sudaro galimybę gauti optimalią grąžą. Tačiau svarbiausia – apskritai išnaudoti investavimo galimybes ir jų teikiamą potencialią grąžą, nes istoriniai investicijų rezultatai tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje įrodo šio proceso naudą ir prasmę“, - apibendrino V. Rūkas.