„Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ apie sukčių atakas pasakojo kibernetinio saugumo inžinierius Lukas Apynys.
– Kuo skiriasi pensijų reformos sukčiavimo atvejai nuo kitų sukčiavimo atvejų, apie kuriuos nuolat girdime viešojoje erdvėje?
– Šiuo atveju vyksta sudėtingesnis procesas. Pastebėjome, kad sukčiai pasitelkia dirbtinį intelektą. Girdime telefoninių skambučių, kuriuose kalbama lietuvių kalba, žinoma, pakankamai prastai.
Dažniausiai skambinama tariamų įstaigų vardu ir bandoma informuoti, kad įvyko pokyčių ir reikia atlikti tam tikrus veiksmus, nes kažkas nepavyko. Tada dirbtinis intelektas lietuviškai praneša, kad greitai paskambins asistentas, kalbantis rusų kalba.
– Kiek žmones gali supainioti faktas, kad sukčių schemose atsiranda lietuvių kalba?
– Lietuvių kalba dažniau naudojama suasmenintose atakose. Rusų kalba vykdomos sukčiavimo schemos dar nėra iki galo ištobulintos.
Lietuvių kalba dažniau naudojama suasmenintose atakose. Rusų kalba vykdomos sukčiavimo schemos dar nėra iki galo ištobulintos.
Kuo toliau, tuo bus sunkiau atpažinti atakas, kai lietuvių kalba dirbtinio intelekto sistemose taps labiau patobulinta.
– Į ką žmonės dar turėtų atkreipti dėmesį?
– Žmonės gali sulaukti elektroninių laiškų ar skambučių, jei jų duomenys buvo pasisavinti. Reikėtų nepamiršti, kad nei bankai, nei policija, nei kitos institucijos neprašo gryninti pinigų, atlikti pavedimų ar padėti tyrimui.
Taip pat nederėtų aklai pasitikėti konsultantais – visada patikrinkite oficialius puslapius, o ne spauskite nuorodą iš karto gavus laišką. Prieš tai verta patikrinti siuntėjo pašto adresą ir neskubėti.
Neskubėti reikėtų ir skambučio metu, nes sukčiai naudojasi socialine inžinerija ir psichologiniu manipuliavimu. Jie gali gąsdinti, drausti padėti ragelį ar raginti nutraukti pokalbį su policija, ypač jei žino, kad žmogus jau pranešė apie incidentą. Vėliau spaudimo būdu jie ragina pervesti lėšas.
– Ar gali būti, kad prevencinė informacija pasiekia ne visus?
– Švietimas duoda daug naudos, tačiau gavus „gerą pasiūlymą“ dažnai dingsta visi saugikliai. Sukčiai gražiai kalba, bando įtikinti, o žmonės, suvedę savo banko duomenis, tik vėliau supranta, kad pasielgė neapgalvotai.
– Ar galima manyti, kad pensijų reforma ir toliau bus pagrindinis sukčių taikinys?
– Bet koks reikšmingas finansinis pokytis sukelia nežinomybę ir skubos jausmą, kuriuo pasinaudoja sukčiai. Pavyzdžiui, kiekvienais metais vyksta mokesčių deklaravimas ir matome vis naujus sukčių metodus.
Pastaruosius dvejus metus sukčiai naudoja QR kodų skenavimo atakas – jų siunčiamuose laiškuose nėra nuorodų, o QR kodai, kuriuos reikia nuskenuoti telefonu.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai