– Kiek realu, kad bankai euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje, būtų įpareigoti grąžinti dalį pinigų klientams, kai šie patys juos perveda sukčiams?
– Tai priklauso nuo banko atsakomybės laipsnio. Europos Sąjungoje galioja viena tvarka, Jungtinėje Karalystėje – kiek kitokia, nes skiriasi ir reguliavimas, ir praktika. Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, bankai yra įpareigoti atlyginti žmonių nuostolius tada, kai klientai elgiasi įprastai, taip, kaip elgiasi kiekvienas iš mūsų. Tačiau bankai neatsako tais atvejais, kai klientai tyčia prisideda prie pinigų pervedimo arba elgiasi itin neatsargiai. Tokiais atvejais atsakomybė tenka patiems klientams.
– Kada bankai šiuo metu yra įpareigoti kompensuoti prarastus pinigus?
– Bankai privalo kompensuoti nuostolius tada, kai žmogus perka prekes ar paslaugas pakankamai atsargiai: tikrina informaciją interneto svetainėse, vertina, ar jos nėra suklastotos, atidžiai skaito, ką tvirtina „Smart-ID“, ir supranta, kokios operacijos atliekamos. Jeigu žmogus elgiasi atsakingai ir viską skaito, bankai būtų įpareigoti kompensuoti. Tačiau jeigu informacija ignoruojama, pranešimai neskaitomi, atsakomybė jau tenka pačiam klientui.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip šioje vietoje atrodo Didžiosios Britanijos praktika ir kuo ji skiriasi nuo euro zonos?
– Jungtinėje Karalystėje žengta kiek toliau. Ten kompensuojamos ir vadinamosios autorizuotos operacijos, kai žmogus pats sąmoningai perveda pinigus, bet būna suklaidintas dėl gavėjo ar pačios operacijos esmės. Tai gali būti investicinis arba romantinis sukčiavimas. Tokiais atvejais Jungtinėje Karalystėje kompensacijos yra mokamos, tačiau taikomi apribojimai – nustatyta maksimali suma, franšizė, taip pat vertinama, ar nebuvo tyčios ar didelio neatsargumo. Jeigu nustatoma, kad žmogus elgėsi itin neatsargiai arba pinigus pervedė tyčia, kompensacijos nemokamos – nei Jungtinėje Karalystėje, nei Europos Sąjungoje.
– Ar euro zona galėtų ateityje susitarti dėl tokio pat modelio kaip Jungtinėje Karalystėje?
– Mano nuomone, nereikėtų koncentruotis tik į paskutinę stadiją, kai pinigai jau prarasti. Europa ir Lietuva juda kita kryptimi – daugiau investuoja į žmonių švietimą, atsparumo ugdymą ir skaitmeninį raštingumą. Pirmiausia turėtų būti stiprinama finansinio raštingumo sistema, ryšių ir bankų paslaugų teikėjų stebėsenos mechanizmai, kad klaidinanti sukčių informacija apskritai nepasiektų žmonių. Jei būtų investuojama daugiau į prevenciją, tuomet nereikėtų spręsti klausimo jau po to, kai lėšos yra prarastos.
Naujausi komentarai