Baltijos šalių ekonomikos stabilizacijos galima tikėtis 2010 m., o atsigavimo – 2011 m. Sparčiausiai iš duobės kils Estija, lėčiausiai ropšis Latvija, prognozuoja didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės "Nordea" analitikai.
"Per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės itin pagerėjo, nes daugelis rinkų pakilo iš recesijos. Tačiau Baltijos šalys, nors eksporto rinkos atsigaus, ateinančiais metais turėtų likti silpnos. Tikimės, kad visų Baltijos šalių ekonomikos tam tikros varomosios jėgos įgis 2010-aisiais, o prie teigiamo augimo grįš 2011-aisiais", – sakė "Nordea" vyriausiasis analitikas Helge J.Pedersenas.
Mažiau, nei tikėtasi, trečią ketvirtį smukęs Lietuvos eksportas teigiamai nustebino analitikus. "Tačiau tenka pabrėžti, kad siekiant toliau gerinti eksportą, kuris mums šiuo metu yra pagrindinis kelias, vedantis iš krizės, teks ir toliau laukti, kada mažės atlyginimai ir kitos gamybos sąnaudos", – kalbėjo "Nordea Bank Lietuvos" Rinkos operacijų skyriaus vadovė Vylūnė Urbonienė.
Pasak banko "Nordea" analitikų, eksportas, ko gero, lėčiausiai augs Latvijoje, nes didžiausios jos prekių importuotojos yra į panašią padėtį patekusios Lietuva ir Estija.
Nuo praėjusių metų visose trijose Baltijos šalyse sparčiai augęs nedarbas nepradės mažėti anksčiau nei ateinančių metų pabaigoje. Taip pat nedidės ir kainos – per 2010 m. turėtų būti fiksuojama defliacija, nes vidaus rinkos išliks itin silpnos.
Banko "Nordea" analitikas Jaroslavas Suchodolskis prognozuoja, kad po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, infliacija šalyje neturėtų itin augti – esą to neleis didėjantis nedarbas ir įmonių skolos. Nė viena Baltijos šalis nedevalvuos valiutos, tačiau, anot jo, didžiausia rizika vis dar yra Latvijoje: "Latvija, kaip ir kitos Baltijos šalys, pasirinko vidinės devalvacijos kelią ir jie jau didžiąją dalį to kelio nuėjo – sumažino biudžeto išlaidas, kaip reikalauja Tarptautinis valiutos fondas ir ES."
Jis teigiamai įvertino Lietuvos Vyriausybės sprendimą skolintis tarptautinėse finansų rinkose – esą tai leido užtikrinti ūkio subjektų finansavimą. Kita vertus, J.Suchodolskis įžvelgia ir trūkumų valdžios veiksmuose. Anot jo, Vyriausybei sunkiai sekasi spręsti smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimo problemą.
Analitikai teigia, kad Estijos siekis 2011-aisiais įsivesti eurą vis dar realus, bet kelia šaliai papildomų reikalavimų. Išlaikyti maždaug 3 proc. biudžeto deficitą nuosmukio metais nebus itin paprasta, jo dydis labai priklausys nuo mokesčių politikos griežtumo. Estijos vyriausybei siekiant įsivesti eurą, teks parodyti sugebėjimą palyginti greitai vykdyti pokyčius ir griežtai laikyti mokesčių politikos vadeles.
Atsižvelgdami į biudžeto deficito rodiklius banko "Nordea" analitikai prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai planus įsivesti eurą teks atidėti iki 2014–2015 m.
Baltijos šalių BVP prognozė (proc.)
Metai 2009 2010 2011
Lietuva –16,5 –3 2,2
Latvija –18 –3,5 2
Estija –14,5 –1,5 2,8
Naujausi komentarai