Jauna šeima būsto paskolos sąlygas pasigerino prieš kelis mėnesius. „Gan greitai atsiperka refinansavimas. Mums, atrodo, per metus ar dvejus jau apsimokėjo refinansuoti“, – teigė vilnietis Tomas. Banko maržą šeima susimažino 0,5 procentinio punkto, o tai leido sutaupyti nemenką sumą. „Per visą bendrą paskolos laikotarpį, 20 metų, man atrodo, išėjo apie 3–4 tūkst. susimažinti“, – skaičiavo vyras.

Nuo vasario keisti būsto paskolos sąlygas kitame banke paprasčiau. Refinansavimo išlaidas dengia nebe gyventojas, o kredito įstaigos.

„Vidutiniškai, jeigu kalbame apie 100 tūkst. eurų paskolą, tai išlaidos yra apie 1 tūkst. eurų, kurias dabar turi kompensuoti bankas“, – aiškino „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Iš klientų mokesčių už paskolos perkėlimą imti nebegalima, bet bankai atsigriebia per kitur. Paskolų brokerio „Refigo“ įkūrėjas Mindaugas Girjotas sako, kad bankai ėmė kelti maržas: „Maržos yra padidėjusios. Kodėl? Todėl, kad paskolų refinansavimo starte vis tiek buvo normalu, kad bankai turėjo išsiskaičiuoti kaštus, kuriuos tenka prisiimti refinansuojant.“ Anot jo, sausį vidutinė marža svyravo apie 1,5 proc., o vasarį – jau 1,7 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvos bankas (LB) mano, kad per anksti teigti, jog maržos didėja. „Kiekvienas kredito davėjas, kiekvienas bankas gali turėti šiek tiek skirtingą savo rizikos apetitą“, – teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė.

Tačiau dalis komercinių bankų neslepia: maržos nekyla tik naujoms būsto paskoloms, o kas atbėga derėtis dėl senų paskolų ir dar iš konkurentų – nebūtinai išloš. „Bankai, vertindami tik tą, ką turi kompensuoti, vertindami tokio kliento patrauklumą, nepateikia pačios žemiausios maržos, nes patiria papildomų kaštų“, – aiškino Šiaulių banko Produktų vystymo departamento direktorė Goda Butkienė.

Tik konkurencija gali paskatinti, kad maržos mažėtų.

„Lyginant su sausio mėnesio duomenimis, jos [maržos – „Kauno diena“] yra tame pačiame lygyje, apie 1,5 proc., ir vėlgi tai priklauso nuo to, kokio segmento klientai kokį turtą įkeičia, dėl to gali būti ir daugiau ar mažiau“, – sakė „Luminor“ atstovas.

Lietuvoje paskolų maržos yra gerokai didesnės nei kitose euro zonos šalyse. Pavyzdžiui, suomiams ar italams maržos siekia vos 0,5 proc.

„Tik konkurencija gali paskatinti, kad maržos mažėtų“, – aiškino M. Girjotas.

O štai vartotojų atstovas mano, kad apie bankų taikomus mokesčius trūksta informacijos. Gyventojai nežino, kiek teisinga išsiderėti. „Žmogus mokėjo 2 proc. Jis ateina į banką, jam pasiūlo 1,7 proc., jis džiaugiasi ir griebia tą 1,7 proc., nežinodamas, kad galbūt yra dar ir 1,4 ar netgi 1,35 proc.“, – pateikė pavyzdį Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Keisti paskolos sutartis vasarį, palyginti su sausiu, suskubo nuo dviejų iki penkių kartų daugiau žmonių, bet ne visi bankai noriai priima klientus iš konkurentų. „Žmonėms reikia ir turto vertinimą atlikti, ir pas notarą nueiti, tai vis tiek prioritetas klientui turėtų būti likti savo banke ir neiti šito viso proceso nuo pradžių iki galo. Dėl to ir mes stengiamės teikti prioritetą savo klientams“, – sakė Šiaulių banko atstovė.

Būsto paskolą perkelti iš vieno banko į kitą apsimoka, kai išauga šeimos pajamos, įkeisto būsto kaina arba palūkanos ir maržos nukrinta daugiau, nei užfiksuota paskolos sutartyje.

„Turime vieną atvejį, kai klientas sutaupė daugiau kaip 20 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį“, – išskirtinį atvejį įvardijo paskolų brokeris. Tačiau norint tiek sutaupyti su banku teks ilgai derėtis. Refinansavimas trunka iki mėnesio, o ir naują klientą bankai vertina kaip naują paskolą. Būna, ir kad neleidžia refinansuotis. Pavyzdžiui, jei, anot E. Jurevičiaus, „pajamų ir įsipareigojimų santykis yra aukštesnis negu 40 proc., jeigu turi pradelstų ir dar neapmokėtų skolų.“

LB žada, kad gegužę imantys paskolą turės dar daugiau lankstumo. „[Bankai, – „Kauno diena“] turės pasiūlyti ne tik kintamų palūkanų normų paskolos pasiūlymą, kas yra labai įprasta Lietuvoje, bet ir bent penkeriems metams fiksuotą“, – teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorė.

Tačiau jau pasiskolinę sako, kad problema kitur. „Geriau būtų, jeigu šiaip būstas visiems būtų prieinamesnis – kad pačių būstų kaina taip nekiltų“, – svarstė vilnietis Tomas.

Anot LB, bent vieną būsto paskolą turi apie 350 tūkst. gyventojų.