Lietuvai mokėjimai kitąmet sieks apie 2,5 mlrd. eurų, o Lietuvos įmoka į ES biudžetą turėtų siekti apie 666 mln. eurų.

Derybų metu buvo išlaikytas pakankamas Lietuvai svarbiausių ES politikos sričių finansavimas bei susitarta dėl didesnių lėšų nuo karo kenčiančiai Ukrainai, antradienį pranešė Finansų ministerija.

„Teigiamai vertiname Europos Parlamento ir ES Tarybos pasiektą sutarimą. Juo ne tik užtikrinamas pakankamas finansavimas Lietuvai tradiciškai svarbioms sritims – tokioms kaip sanglaudos ir žemės ūkio politika, stambūs infrastruktūros projektai bei Ignalinos AE uždarymas –  bet ir numatomi didesni ištekliai padėti nuo Rusijos karinės agresijos kenčiančiai Ukrainai bei karo padarinius patiriančioms valstybėms narėms“, – pranešime sakė sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

2023 metais Lietuva iš ES sanglaudos politikos fondų planuoja gauti apie 1,1 mlrd. eurų, ES bendrosios žemės ūkio politikos fondų – apie 0,9 mlrd. eurų, stambių infrastruktūros tinklų projektų įgyvendinimui – apie 347 mln. eurų, Ignalinos AE uždarymui – apie 60 mln. eurų. 

Didžiausia 2023 metų ES biudžeto asignavimų dalis skiriama sanglaudos politikai ir žemės ūkio politikai. Taip pat sutarta didinti finansavimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei, Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ir energetikos dalims, kariniam mobilumui, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui bei kitoms sritims.

ES biudžeto įsipareigojimai sieks 186,6 mlrd. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2022 metų biudžete, o mokėjimai – 168,6 mlrd. eurų arba 0,8 proc. mažiau.

Susitarimą per 14 dienų turės oficialiai patvirtinti tiek Europos Parlamentas, tiek ES Taryba.