- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Sodra“ išsiuntė priminimus daugiau nei 300 tūkstančių savarankiškai dirbančių gyventojų, kuriems, pasibaigus karantinui, vėl atsirado prievolė kas mėnesį mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Sumokėję įmokas iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, jie ir toliau galės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Ekstremalios situacijos ir karantino metu savarankiškai dirbantys gyventojai turėjo teisę nemokėti einamųjų PSD įmokų, tačiau galėjo gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip buvo siekiama palengvinti jų finansinę naštą. Pasibaigus karantinui, įmokas vėl reikia mokėti reguliariai.
Priminimus apie tai išsiuntėme gyventojams į jų asmenines draudėjų ir gyventojų paskyras, o tiems, kurie pasirinko būti informuojami elektroniniais laiškais, taip pat ir el. paštu. Iš viso tokius priminimus gavo apie 307 tūkstančių gyventojų“, – sako „Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis.
Pasibaigus karantinui, įmokas vėl reikia mokėti reguliariai.
PSD įmokos dydis – 6,98 proc. nuo MMA. Šiais metais ši suma siekia 44,81 euro.
Patys PSD įmokas nuo MMA turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys žmonės. Individualios įmonės moka PSD už savininkus, ūkinės bendrijos už tikruosius narius, mažosios bendrijos už mažųjų bendrijų narius bei už vadovus, kurie nėra nariai ir gauna atlygį.
Tie savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie dėl kitų sąlygų gali nemokėti PSD įmokų kas mėnesį, ir toliau galės to nedaryti. Jie privalės sumokėti PSD įmokas už 2021 metus, kai kitais metais deklaruos pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
PSD įmokų kas mėnesį gali nemokėti žmonės dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, taip pat tie gyventojai, kurie yra drausti sveikatos draudimu valstybės lėšomis – gauna senatvės arba netekto darbingumo pensiją, studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatines studijų programas ir kiti.
Savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie iki einamojo mėnesio pabaigos nesumokės PSD įmokų, negalės nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis – jiems bus teikiama tik būtinoji pagalba.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kad tik PSD apdrausti asmenys, prireikus sveikatos priežiūros paslaugų, gali jaustis saugūs – tuomet jų gydymo išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Neretai tokios išlaidos siekia tūkstančius. Pavyzdžiui, apendicito operacija kainuoja nuo 1 074 iki 1 834 eurų, ūminio miokardo infarkto gydymas – nuo 2 385 iki 4 157 eurų, inkstų transplantacija – 30 351 eurų.
Vidutinė COVID-19 liga sergančiojo gydymo kaina ligoninėje siekia 1700-1800 eurų. Daugiausia Lietuvoje kainavęs COVID-19 paciento gydymas atsiėjo 134 000 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...