- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vyriausybė pritarė patobulintam valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui
-
Vyriausybė pritarė patobulintam valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui
-
Vyriausybė pritarė patobulintam valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui
-
Vyriausybė pritarė patobulintam valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui
Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektui, jis teikiamas Seimui.
Finansų ministerija pranešė, kad ministrų kabinetas apsvarstė visuomenės, Prezidentūros, Seimo bei valstybės institucijų ir asociacijų pasiūlymus dėl projekto. Biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus perteklius. Planuojama, kad 2020 metų pabaigoje viešųjų finansų rezervai sieks apie 1,7 mlrd. eurų.
„Tikiu, kad Vyriausybės siūlomas kitų metų biudžeto projektas yra realistinis ir subalansuotas. Įsiklausydami į visuomenės poreikius, skirdami daugiau lėšų ten, kur reikia labiausiai, mes kartu įvertiname ir kintančią ekonominę padėtį bei laikomės fiskalinės drausmės“, – pranešime teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Po pirmojo 2020 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros išlaidos padidėjo 55,3 mln. eurų (pajamos augo – 13,9 mln. eurų).
Patobulintame įstatymo projekte kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o švietimo srities darbuotojų nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos vidutiniškai augs 10 proc., palyginti su šių metų pabaiga.
Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų.
„Jos (šios sumos – BNS) leidžia pasiekti, kad išvardintų sričių darbuotojams skirtingu metu, bet vidutiniškai atlyginimai augs po 10 proc. – tai beveik dvigubai daugiau nei privačiame sektoriuje“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį sakė finansų ministras.
Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 7,3 mln. eurų).
Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 metų sausio 1 dienos padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
„Kalbant apie pensijas, numatomas dar didesnis augimas negu kad buvo pateiktas kartu su pirminiu Vyriausybės projektu“, – kalbėjo ministras.
Dirbantiesiems išlieka pirminis Vyriausybės siūlymas: minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru (11,6 euro susidarytų dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didėjimo).
„Kalbant apie dirbančiųjų situaciją, siūlome likti prie pirminio Vyriausybės pateikto varianto, kad maksimalus taikytinas NPD sudarytų 350 eurų, kitaip tariant, numatomas 50 eurų padidėjimas, taip pat NPD neįgaliesiems siūlome palikti pradinį Vyriausybės pateiktą variantą, kad didėtų vidutinį ir lengvą neįgalumą turintiems iki 600 eurų, o turintiems sunkų neįgalumą – iki 645 eurų“, – sakė V. Šapoka.
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 6,160 mlrd. eurų, papildomai 731 mln. eurų.
Papildomai į valstybės biudžetą bus surinkta pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
„Kas atneša minusą, ką mes gavome atsižvelgiant į tuos sprendimus, kurie vykdomi Seime, tai finansų rinkų dalyvių ir stambios prekybos mokesčių įvedimas yra minus 45,9 (mln. eurų – BNS), kadangi numatome, kad mokestis galėtų įsigalioti nuo liepos 1 dienos, akcizų mokesčių sumažėjimas, lyginant su Vyriausybės variantu, – minus 20,3 mln. eurų, transporto priemonių mokesčiai, kadangi tas registracijos mokestis buvo keičiamas, tai minus 9 mln. eurų. Ir, kadangi buvo koreguojamas nekilnojamojo turto mokestis, minus 5,6 mln. eurų“, – teigė V. Šapoka.
Ministerijos teigimu, ateinančiais metais numatomas didesnis savivaldybių finansinis savarankiškumas. Savivaldybių biudžetų pajamos augs 337,6 mln. eurų (11,4 proc.). Sudaromos lankstesnės skolinimosi galimybės – savivaldybės gali pasiskolinti iki 10 proc. nuo jų pajamų.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2020 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.
Siūlo pajamas didinti 14 mln., išlaidas – 55 mln. eurų
Vyriausybė kitų metų valstybės pajamas, palyginti su spalį patvirtintu projektu, siūlo didinti 0,1 proc. (13,873 mln. eurų) iki 11,559 mlrd. eurų, išlaidas – 0,4 proc. (55,246 mln. eurų) iki 12,705 mlrd. eurų.
Kitų metų valstybės biudžeto deficitas siektų 1,146 mlrd. eurų – 3,7 proc. (41,375 mln. eurų) daugiau nei pirminiame projekte.
Tai numatoma patobulintame 2020 metų valstybės biudžeto projekte, kuriam pirmadienį pritarė Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.
Planuojamos kitų metų akcizų pajamos, palyginti su pirminiu projektu, mažinamos 20,3 mln. eurų, nes Seimas nusprendė akcizą žemdirbių dyzelinui didinti tik 7,1 proc. (Vyriausybė siūlė 44,6 proc.), taip pat nepritarė akcizų lengvatos šildymui naudojamo dyzelino naikinimui. Seimui nusprendus gyventojų apmokestinamo nekilnojamo turto vertės ribą nuleisti iki 150 tūkst. eurų (Vyriausybė siūlė 100 tūkst. eurų), šio mokesčio pajamos mažinamos 5,6 mln. eurų.
Seimui svarstant Finansų rinkos dalyvių mokesčio ir Stambios prekybos mokesčio įsigaliojimą nukelti iki kitų metų liepos 1 dienos, šių mokesčių planuojamos pajamos mažinamos 45,9 mln. eurų.
Dėl Seime registruotų projekto, kuriais automobilių taršos mokesčių siūloma rinkti už pirmą kartą Lietuvoje registruojamą taršią motorinę transporto priemonę ir keičiant transporto priemonės valdytoją, biudžeto pajamos iš transporto priemonių mokesčių mažinamos 9 mln. eurų.
Planuojamos kitų metų dividendų ir pelno įmokų pajamos didinamos 52,2 mln. eurų, žemės pardavimo pajamos – 9,3 mln. eurų, Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos, dėl Seime registruoto siūlymo didinti tarifą loterijoms, nuotoliniams lošimams, lažyboms ir lošimų automatams, – 4,5 mln. eurų.
Tai pat siūloma mažinti savivaldybių biudžetams tenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį nuo pirminiame projekte numatytų 46,98 proc. iki 46,21 procento. Tai valstybės biudžeto pajamas didina 28,7 mln. eurų.
PSDF biudžetas
Vyriausybė pirmadienį pritarė patobulintam Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris teikiamas Seimui.
Numatoma, kad 2020 metais šis biudžetas turėtų siekti 2,305 mlrd. eurų – 11,9 proc. (244,866 mln. eurų) daugiau nei suplanuota šiemet (2,06 mlrd. eurų).
Palyginti su spalį Vyriausybės patvirtintu projektu, kitų metų PSDF biudžetas didėja 0,2 proc., arba 3,7 mln. eurų.
„Ateinantiems metams papildomai numatyta 3,7 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų dėl priimtų sprendimų 75 metų ir vyresnių bei mažas pajamas gaunančių gyventojų kompensuojamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokoms dengti“, – Vyriausybės posėdyje sakė Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
2020 metais sveikatos priežiūrai, reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei sveikatos programoms numatyta 40 mln. eurų papildomų lėšų, siekiant vykdyti 2017-ųjų gruodį pasirašytą susitarimą dėl medicinos darbuotojų algų didinimo.
Lėšos sveikatos priežiūrai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, didėja 35 mln. eurų, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 2 mln. eurų, sveikatos programoms – 3 mln. eurų. Papildomų lėšų rasta perskirsčius vaistams ir medicinos priemonėms numatytas lėšas.
Tam tikslui ketvirtąjį šių metų ketvirtį buvo numatyta 31 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų, todėl tiek pat sumažintas numatomas kitų metų rezervas, kuris metų pradžioje turėtų sudaryti 370 mln. eurų.
PSDF biudžeto grynosios išlaidos iš viso turėtų sudaryti 2,104 mlrd. eurų – 7,6 proc. (149,066 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet bei 3,7 mln. eurų daugiau nei pirminiame projekte.
Numatoma, kad PSDF biudžeto rezervas kitų metų pabaigoje sieks 570,382 mln. eurų – 5,2 proc. (31,15 mln. eurų) mažesnis nei pirminiame projekte.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...