- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar švedai ir norvegai jaučia energetikos krizę, kuri Lietuvoje dar daugiau žmonių gali nustumti už skurdo ribos? Lietuvoje elektros kainos – vienos didžiausių istorijoje. Švedijoje elektra kainuoja dvigubai pigiau. LNK žurnalistų pokalbis su energetikos ekspertu Vidmantu Jankausku apie tai, kodėl Švedijoje elektra pigesnė ir ką daryti, kad ji atpigtų Lietuvoje.
– Švedija praktiškai nenaudoja dujų. Aukštas kainas Europoje ir lemia labai aukštos dujų kainos. Švedija pasigamina pusę elektros hidroelektrinėse, o kitą pusę – atominėse elektrinėse. Ir tas, ir tas nebrangu. Atominės labai senos, hidroelektrinės taip pat beveik jau nieko nekainuoja. Bėda, kad vasarą būna remontai, priežiūros darbai, vandens telkiniuose, rezervuaruose ne visada būna, todėl reikia ir jiems iš kažkur gauti elektros. Šiuo metu pas juos irgi kaina arti 30 centų už kilovatvalandę.
– Kodėl toks skirtumas? Ar Lietuva nieko neturi panašaus?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Galėtume turėti, jei būtume gerai integruoti. Su Latvija turime praktiškai vienodą kainą, nes išvystyta sistema. Estijoje truputį pigiau nei Latvijoje, nes Latvija su Estija neturi 100 proc. ryšio garantijų, tačiau turi du neblogus kabelius į Suomiją. Jei būtų pakankamai visų elektros linijų, kainos būtų vienodos. Tačiau kadangi kainos iššoko iki fantastinių aukštumų, pati Norvegija pradėjo bambėti. Gyventojai skundžiasi, kad labai išaugo kainos. Jų nuomone, pagrindinė priežastis – labai integravosi, turi ne vieną kabelį į Europą, kur kainos aukštesnės. Nepaisant to, kad Norvegijoje kaina turėtų būti labai maža, nes 90 proc. elektros pagamina hidroelektrinėse, likusi dalis – vėjo elektrinėse, jie moka daugiau nei 20–30 centų.
– Ar vieno kabelio su Švedija yra per mažai?
– Taip. Kai Europoje prasidėjo energetikos reforma, buvo iškelta idėja, kad, jei susijungsime, mūsų elektros rinka veiks puikiai ir kainos išsilygins. Bėda, kad vidutiniškai Europoje galima tik 15 proc. iš vienos šalies į kitą persiųsti. Lietuva yra nepalyginamai geroje situacijoje. Mes iš Švedijos galime atsigabenti trečdalį mums naudingos elektros, iš Lenkijos kažkiek irgi galime.
Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia.
– Kaip žiūrite į ateitį – politinius planus daugiau kompensuoti saulės elektrinių statybą? Ar kainos mažės dėl to?
– Visos priemonės ilgalaikės. ES politika – palaipsniui einame link atsinaujinančios energijos. Bet ji šiuo metu reikalauja tam tikrų garantijų, papildų. Jei nepučia vėjas ar nešviečia saulė, reikia kitų pajėgumų. Kalbama ir planuojama, kad ateityje bus baterijų, leidžiančių kaupti elektrą. Kol kas, deja, nenusimato, kad elektros kainos mažėtų.
– Kiek gali kainuoti elektra iki Naujųjų metų?
– Sunku pasakyti. Žiūriu optimistiškai. ES vykdo savo planus, turi užsipildę iki 70 proc. talpyklas. Žiemą sutiksime neblogai pasiruošę. Tikimasi, kad dar Rusija kažkiek parduos dujų. Vokietija dar neturi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo. Situacija kelia nerimą. Kainos dabar išaugo, nes sumažėjo vartojimas, daug elektrinių atlieka remontą, priežiūrą. Jos dirba ne visa galia. Tikimasi, kad po vasaros darbų elektrinės dirbs visa galia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...