Šviesa tunelio gale: bedarbių gretos ėmė mažėti

Nerimas dėl ilgai nedirbančių

Per metus daugiausia (79,3 tūkst.) registruota darbo neturinčių asmenų, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų – 66,9 tūkst. pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,8 tūkst. – pagal terminuotas, 6,6 tūkst. dirbo savarankiškai, 5 tūkst. dirbo pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 46,2 tūkst., iš jų niekur nedirbo – 7,3 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 38,9 tūkst.

"Nuo pandemijos pradžios augęs registruotas nedarbas, nuosekliai mažėja, o darbo paklausa auga. Tačiau nerimą keliantis faktorius klientų struktūroje – augantis ilgalaikių bedarbių skaičius. Kovą tokių asmenų vėl padaugėjo 7,1 tūkst." – pristatydama pirmojo metų ketvirčio statistiką sakė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Ilgalaikiai bedarbiai tarp UT registruotų darbo ieškančių asmenų kovą sudarė 37,5 proc. Iš viso nedirbančiųjų ilgiau nei metus – 97,3 tūkst. Šiemet jų yra beveik 68 tūkst. daugiau nei 2020 m. balandžio 1 d.

Dabar susirasti darbą tampa sudėtingiau ir trunka ilgiau nei ankstesniais ekonomikos augimo, įmonių plėtros metais.

"Tai ir struktūrinio nedarbo, veiklos ribojimų karantino metu ir darbingo amžiaus gyventojų žemos kvalifikacijos padariniai. Nekvalifikuotų asmenų skaičius per metus išaugo dvigubai – balandžio 1 d. buvo 96,4 tūkst., arba 37 proc. visų klientų", – aiškino J.Zemblytė.

Nuo pandemijos pradžios augęs registruotas nedarbas, nuosekliai mažėja, o darbo paklausa auga.

Geriau ir "Sodros" akimis

Balandžio viduryje ir "Sodra" atkreipė dėmesį, kad nedarbo išmokų gavėjų skaičius ir išmokoms skiriama suma nebeauga ir išlieka stabili jau kelis mėnesius. Statistinis bedarbis, gaunantis nedarbo išmoką, ieško darbo vidutiniškai penkis mėnesius.

"Nedarbo išmoka kompensuoja prarastas pajamas tuo laikotarpiu, kai žmogus ieško darbo. Dėl karantino situacija išlieka sudėtinga, vis dėlto matome, kad dažnu atveju žmonėms neprireikia maksimalaus nedarbo išmokos mokėjimo laiko – devynių mėnesių, darbą jie susiranda greičiau – vidutiniškai per penkis mėnesius", – analizuodamas sausio–kovo skaičius teigė "Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis.

Kovą nedarbo išmokoms "Sodra" skyrė 28 mln. eurų, o išmokų gavėjų buvo 88 tūkst. Vasarį 91,5 tūkst. gavėjų išmokėta 28,7 mln. eurų nedarbo išmokų, o sausį 90,5 tūkst. žmonių gavo 28,3 mln. eurų nedarbo išmokų. Vidutinis nedarbo išmokos dydis – 350 eurų.

Priėmimų ir atleidimų balansas taip pat išlieka teigiamas. Šių metų sausį įsidarbinusių buvo 4,5 tūkst. daugiau negu atleistųjų. Vasarį 3,9 tūkst. žmonių daugiau priimta į darbą, negu atleista.

Preliminariais kovo mėnesio duomenimis, kurie dar bus tikslinami, priimtų į darbą žmonių buvo 14,5 tūkst. daugiau nei atleistų.

Jaunimas randa darbą

Pasak UT, šių metų kovą labiausiai – 5,9 tūkst. – sumažėjo darbo ieškančio jaunimo iki 29 metų. Neaktyvių darbo rinkoje jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, UT balandžio 1 d. buvo registruota 59,3 tūkst., o vasario pradžioje – 69,5 tūkst. Darbo ieško daugiau jaunų moterų (30,8 tūkst.) nei vyrų (28,5 tūkst.).

Daugiausia nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 proc., Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 proc., mažiausiai – Pakruojyje – 5,6 proc., Skuode – 6,4 proc. ir Varėnoje – 6,8 proc.

Vyresnių nei 50 metų klientų grupė išlieka labiau stabili nedarbo atžvilgiu, nors taip pat fiksuotas 0,8 proc. registruoto nedarbo mažėjimas (4,3 tūkst.). Darbo ieško 100 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų.

Didžiausias vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbas išlieka Lazdijuose – 28,4 proc., Kelmėje – 25,6 proc., Ignalinoje – 25 proc. ir Kalvarijoje – 25 proc. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone – 10,5 proc. ir Neringoje – 10,8 proc.

Kovą mažėjo tiek vyrų, tiek moterų registruotas nedarbas – atitinkamai 0,9 proc. ir 1 proc. Moterų mažėjo sparčiau nei vyrų, todėl atotrūkis tarp skirtingų lyčių atstovų nedarbo rodiklių mažėjo. Balandžio 1 d. UT klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 130,7 tūkst. darbo ieškančių moterų ir 129,1 tūkst. vyrų. Per mėnesį nedirbančių moterų skaičius mažėjo 9 tūkst., bet yra 48,5 tūkst. didesnis nei 2020 m. balandžio 1 d. Bedarbių vyrų skaičius 8,1 tūkst. mažesnis nei kovo 1 d. ir 41,9 tūkst. didesnis nei prieš metus.

Aukščiausias moterų registruotas nedarbas – Lazdijuose (22,2 proc.) ir Kelmėje (21,8 proc.) bei Kalvarijoje (21,2 proc.). Žemiausias – Neringoje (9,7 proc.) ir Švenčionių rajone (10 proc.). Daugiausia bedarbių vyrų registruota Lazdijų rajone (24,5 proc.), Druskininkuose (23,6 proc.) ir Ignalinos rajone (22,6 proc.). Mažiausiai – Neringoje (7,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (7,7 proc.).

Statybos sektoriuje darbo paklausa stabiliausia

Statybos sektoriuje darbo jėgos paklausa auga: didėja registruojamų laisvų darbo vietų skaičius, mažiau įregistruojama darbo neturinčių asmenų.

Per šių metų pirmąjį ketvirtį statybos veiklą vykdančios įmonės UT registravo 8 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra 30,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Daugiausia darbo pasiūlymų pateikta Vilniuje (21 proc. visų darbo pasiūlymų) ir Kaune (15 proc.)

"Pagyvėjimas statybos sektoriaus darbo rinkoje akivaizdus. Šį kovą statybų sektoriaus darbdaviai registravo 3,6 tūkst. laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Išaugo pasiūlymų įdarbinti neterminuotai dalis. "Pandemijos laikotarpiu visuose sektoriuose mažėjo darbo paklausa, išskyrus statybos sektorių – 2020 m. čia registruotų darbo vietų skaičius padidėjo 5 proc.", – sakė UT direktoriaus pavaduotoja G.Vitė.

Kovą 58 proc. daugiau laisvų darbo vietų nei vasarį įregistravo statybos veiklą vykdančios įmonės. Statybininkams pateikti 545 darbo pasiūlymai, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams – 426, dailidėms ir staliams – 371, dažytojams – 349, suvirintojams – 267.

Kai kurioms kvalifikuotų darbininkų profesijoms skirtų darbo pasiūlymų skaičius augo dvigubai – skardininkams, metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams, dažytojams, plytų mūrininkams, palyginti su vasariu.

Kovą darbo neturinčių statybos specialistų ir kvalifikuotų darbininkų įregistruota mažiau, nei jiems skirtų darbo pasiūlymų. Statybos vadovams skirtų darbo pasiūlymų per mėnesį registruota tris kartus daugiau, nei įregistruota tokio darbo ieškančių asmenų, statybos darbų ir brigadininkų – 3,8 karto daugiau. Darbo pasiūlymų daugiau ir statybos inžinierių bei inžinerijos technikų grupėje. Laisvų darbo vietų metalinių konstrukcijų ruošėjams ir montuotojams skaičius – 6,7 karto didesnis nei per mėnesį registruota tokio darbo ieškančių asmenų.

Per mėnesį dėl darbo paieškos kreipėsi 1,3 tūkst. naujų klientų, kurių paskutinė darbovietė – statybos veiklą vykdanti įmonė. Tai – 6,2 proc. mažiau nei vasarį ir 38 proc. mažiau nei pernai kovą.

Užimtumo tarnyboje stogdengių per mėnesį sumažėjo 20 proc., plytų mūrininkų – 17 proc., statybininkų – 13 proc., žemės darbų ir panašių mašinų operatorių – 13 proc., grindų ir plytelių klojėjų – 12 proc., darbo ieškančių nekvalifikuotų statybos darbininkų – 6 proc.

Balandžio 1 d. duomenimis, darbo vis dar ieškojo 18,6 tūkst. asmenų, anksčiau dirbusių statybos sektoriuje. Tai yra 48,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausia tokių asmenų registruota Vilniuje ir Kaune.

Iš viso kovo mėnesį šalies darbdaviai įregistravo 31,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 35,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.

Daugiausia laisvų darbo vietų pateikė apdirbamosios gamybos (20,5 proc.), statybos (15,6 proc.), administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios (14,6 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių remonto (14,1 proc.) bei transporto ir saugojimo (10,7 proc.) įmonės.

2020 m. paslaugų sektoriuje registruotų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 14,2 proc., pramonės – 12,2 proc., žemės ūkio – 3,6 proc., o statybos sektoriaus įmonių registruotų darbo vietų skaičius padidėjo 5 proc., palyginti su 2019 m.