- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę sumažino iki 2,7 proc.
Antrajai koronaviruso pandemijos bangai privertus valstybes ilgiau taikyti ekonomikos ir gyventojų mobilumo apribojimus, „Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 2,7 proc.
Kitiems metams jie prognozuoja augimo paspartėjimą iki 4,2 proc.
Nurodoma, kad „Swedbank“ ekonomistai, rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, rėmėsi prielaida, kad viruso plitimas reikšmingai sulėtės antrąjį šių metų ketvirtį − dėl to bus galima atsisakyti daugelio ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.
Tikimasi, kad viruso plitimą sustabdys tai, kad vis didesnė visuomenės dalis turės imunitetą, įgytą tiek persirgus COVID-19, tiek pasiskiepijus, tačiau svarbūs ir sezoniniai veiksniai – kaip rodo praėjusių metų patirtis, vėlyvą pavasarį ir vasarą virusas plinta lėčiau.
„Pagrindinės priežastys yra tebesitęsianti pandemija ir, nepaisant to, kad matome progresą suvaldant pandemiją, bet suvaržyti sektoriai – apgyvendinimo, maitinimo – negali tikėtis, kad pirmojo ar antrojo ketvirčių pabaigoje jau suklestės. Kažkoks progresas įmanomas antrą pusmetį, kai didelė dalis visuomenės bus paskiepyta, kai galima tikėtis didesnių atvystančių turistų srautų. Iš esmės visos prognozės mažinimas susijęs su tuo, kad iš šių metų prarandame bent vieną du mėnesius ekonomikos augimo, susijusio su šia antrąja pandemijos banga“, – žurnalistams sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Per antrąjį metų pusmetį ir 2022 metais tikėtinas jau gana spartus visų sektorių augimas, tą paskatins ir Europos Komisijos parama, ir sparčiai atsigaunantis turizmas“, – pridūrė ekonomistas.
Pasak jo, nepaisant antrosios pandemijos bangos, metų sandūroje gyventojų lūkesčiai beveik nesuprastėjo.
„Pasitikėjimo rodiklis tik šiek tik sumažėjo rudenį, gruodį šiek tiek padidėjo. Taip, kaip gyventojai vertina asmenines, šalies perspektyvas finansines, metų pabaigoje buvo aukščiau istorinio vidurkio. Baimių dėl ateities buvo labai mažai“, – žurnalistams sakė N. Mačiulis.
Kalbėdamas apie mažmeninės prekybos apimtis, ekonomistas sakė, kad ji kiek atslūgo praėjus šventiniam laikotarpiui, tačiau vis tiek išliko tik keliais procentais mažesnė nei prieš metus.
Tokias tendencijas, anot N. Mačiulio, lėmė ir galimybės apsipirkti internetu.
„Mažmeninė prekyba paštu ir internetu per 2020 metus išaugo daugiau nei 60 proc. Buvo perkama daug daugiau prekių ir mažiau paslaugų – galimybės lankytis restoranuose, laisvalaikio ir pramogų zonose, keliauti buvo apribotos, tie pinigai arba atsidūrė santaupose, arba buvo nukreipti į prekių pirkimą, arba trečia kryptis – į būsto įsigijimą“, – sakė ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių – 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo lėmė valstybės parama, mokesčių mokėjimo atostogos.
Tuo metu struktūrinio nedarbo problema, anot jo, neišnyks nei šiais, nei kitais metais.
„Kai kuriuose sektoriuose darbuotojų trūks, bet tie, kas prarado darbą maitinimo, apgyvendinimo sektoriuje, nebūtinai grįš į savo darbovietes, o jų perkvalifikavimas tampa vis svarbesne užduotimi žiūrint į ateitį“, – sakė N. Mačiulis.
Tuo metu vidutinis atlyginimų augimas šiemet, prognozuojama, sieks 5 proc.
„Prognozuojame, kad šiemet augimas sieks 5 proc., tai susijęs su lėtesniu minimalaus mėnesio atlyginimo augimu ir kad labiausiai pažeisti sektoriai neskubės didinti atlyginimų, ir ten galimybių tiek neatsiras“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu infliacija, ekonomistu teigiamu, praeitais metais buvo itin žema, šiemet prognozuojama, kad ji padidės iki 2 proc., 2022 metais – iki 3,3 proc.
„Didesnės infliacijos rizika nubraukiama į šoną ir vertinama kaip nedidelė. Bet yra nemaža veiksnių grupė, kuri gali paskatinti infliacijos augimą“, – sakė N. Mačiulis.
„Trumpuoju laikotarpiu jau dabar matome žaliavų kainų šuolį, nafta bus maždaug penktadaliu brangesnė nei buvo prieš metus. Nors tolesnių brangimo perspektyvų nėra, bet nebus ji tokia pigi kaip buvo per praėjusius metus. Kas šiek tiek nustebino – daugelis kitų pramoninių žaliavų labai pabrango ir iki gerokai aukštesnio lygio nei prieš pandemiją: tai ir varis, geležis, kiti metalai. Reikia stebėti ir kas vyksta Kinijoje – žiūrint į Kinijos žaliavų kainų indeksą, (...) matome, kad šuolis jau praėjusių metų pabaigoje buvo aukščiausias per pastaruosius 3–4 metus“, – teigė N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...