- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė yra vidutiniška, tačiau šaliai sekasi geriau nei kitoms Baltijos kaimynėms, rodo „Swedbank“ atliktas tokio indekso tyrimas. Pasak banko analitikų, norint pasiekti stabilumo, šalies gyventojams reikėtų geriau pasiruošti netikėtumams, kaupti didesnį finansinį rezervą senatvei.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.
„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė
Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.
J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.
Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.
„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.
Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.
„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.
Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.
J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.
„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.
J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybėje – siūlymas tęsti kompensacijas gyventojams už dujas ir panaikinti už elektrą
Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą. ...
-
M. Skuodis ir „Oro navigacija“ pristato naują karšto oro balionų skrydžių tvarką
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ bei kitų institucijų vadovai trečiadienį pristatys birželį įsigaliosiančią naują karšto oro balionų skrydžių tvarką. ...
-
Alimentų mokėjimas: ką naudinga žinoti?
Lietuvoje skiriasi kas antra santuokoje gyvenanti pora. Kaip kinta alimentai pirmagimiui, jei atsiranda daugiau vaikų alimentų mokančio asmens kitoje santuokoje? Kaip jie mokami? Kaip alimentai apskaičiuojami? Ką daryti, jeigu vienas iš t...
-
K. Navickas: dėl paramos pieno gamintojams kol kas aiškumo nėra
Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. ...
-
Gyventojus slegia būsto paskolos – kai kuriems nelieka pinigų maistui5
Būsto paskolas, dėl pastaruoju metu padidėjusių palūkanų, grąžinti darosi vis sunkiau. Naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad net 40 proc. gyventojų, turinčių būsto paskolas, teigia, kad susiduria su sunkumais grąžinant ja...
-
Kitą pusmetį pusė milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau2
Kitą šių metų pusmetį apie pusę milijono gyventojų už elektrą mokės mažiau. Energijos kainų reguliuotojas patvirtino visuomeninio tiekimo kainą, kuri nuo liepos turėtų mažėti. Tačiau pigesne elektra džiaugsis toli gražu ne visi, prane...
-
Centralizuota valstybės iždo sistema – nuo ketvirtadienio2
Ketvirtadienį pradės veikti valstybės iždo sistema, skirta centralizuotam valstybės pinigų laikymui, valdymui bei mokėjimams. ...
-
G. Šimkus: ECB palūkanų normas birželį ir liepą turėtų didinti dar po 25 punktus2
Europos Centriniam Bankui (ECB) gegužės pradžioje dar kartą padidinus pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus prognozuoja, kad tokie pat sprendimai turėtų būti priimti ir birželį bei lie...
-
Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyv...
-
LB: bankai pajėgūs atlaikyti nepalankų ekonominį scenarijų1
Finansinis ciklas Lietuvoje lėtėja, o finansų sistemos rizikos išaugo, teigia Lietuvos bankas (LB). Tačiau pastebima, kad bankai yra sukaupę didelius kapitalo rezervus – juos stiprina išaugęs pelningumas, bankai pajėgūs atlaikyti ne...