- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojų finansinės sveikatos būklė yra vidutiniška, tačiau šaliai sekasi geriau nei kitoms Baltijos kaimynėms, rodo „Swedbank“ atliktas tokio indekso tyrimas. Pasak banko analitikų, norint pasiekti stabilumo, šalies gyventojams reikėtų geriau pasiruošti netikėtumams, kaupti didesnį finansinį rezervą senatvei.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.
„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė
Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.
J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.
Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.
„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.
Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.
„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.
Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.
J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.
„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.
J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.
Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...