Bankų klientams ir darbdaviams atstovaujančios organizacijos kaltina "Swedbanką" pažeidžiant Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą – daliai jo klientų paskolos po naujos valiutos įvedimo brangs.

Įmokos didės

Bankas "Swedbank" 2010–2013 m. siūlė būsto paskolas su kainodara "Prime" ir prieš savaitę pranešė, kad jas paėmę 7,5 tūkst. žmonių nuo sausio mokės didesnes palūkanas.

Trinarė "Prime" kainodara paskoloms litais ir eurais sukurta ir Baltijos šalyse pristatyta 2010 m. Remiantis ja, gyventojai buvo skatinami skolintis ta valiuta, kuria gauna pajamas ir taip neva išvengti galimos valiutų kainų kitimo rizikos.

Pasak banko, kainodara šalia VILIBOR indekso bei maržos turėjo ir vadinamąjį Šalies ekonomikos rodiklį (ŠER). Bankas pripažino – nepaisant to, kad ši pasirinkta kainodara buvo ypač palanki klientams, įvedus eurą ir ŠER litais perskaičiuojant į rodiklį eurais, jis dėl sutartyje nustatytos metodikos didės.

Savo interneto puslapyje bankas pateikia informaciją, kad paskolos palūkanų bazė, kuri yra išreikšta VILIBOR reikšme, bus pakeista į EURIBOR, ŠER litais taps ŠER eurais, o palūkanų marža nesikeis. "Swedbankas" šiems klientams siūlo dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, apskaičiuojant palūkanų bazę paskoloms. Pereinamuoju laikotarpiu numatomas laipsniškas palūkanų bazės augimas, kuris per pirmąjį pusmetį esą neturėtų viršyti 0,2 proc.

Tačiau banko pateiktoje iliustracijoje parodomas tik mažos paskolos pavyzdys, ir tik pirmos didesnės įmokos dydis. Iš tokio pavyzdžio matoma, kad 100 tūkst. litų 25 metų trukmės būsto paskolos pirmoji mėnesio įmoka po bazės padidinimo padidėtų 10 litų. Kaip ji toliau didėtų anuiteto būdu – nenurodoma.

Numatyta, kad palūkanų dydis priklausys nuo šalies reitingo. Jeigu įvedus eurą jis bus pagerintas, gali būti, kad paskolos vėliau ir nebrangs, teigė banko "Swedbank" Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Pasak jos, 2010 m. bankas dar neprognozavo, kad šalis po kelerių metų įsives eurą.

Esą klientams tinka

"Swedbankas", sureagavęs į pasipylusią kritiką, pareiškė, kad "Prime" kainodara neva atitinka Euro įvedimo įstatymo bei Geros verslo praktikos memorandumo nuostatoms.

Bankas teigia tęsiantis individualius pokalbius su visais 7,5 tūkst. klientų ir aiškinantis palūkanų mokėjimo pokyčius, numatytus kredito sutartyse. "Per kelias savaites tiesiogiai telefonu arba susitikimų metu "Prime" būsto paskolų kainodaros pokyčius "Swedbank" paaiškino daugiau kaip dviem trečdaliams klientų, pasirinkusių šią būsto paskolų kainodarą. Su likusiais klientais planuojame individualiai susisiekti artimiausiu metu. Dauguma žmonių pasirinko tęsti mokėjimus pagal "Prime" kainodaros principus", – tikino D.Grigienė.

Pasak jos, daugumai klientų, su kuriais bendravo banko darbuotojai, numatomi "Prime" kainodaros pokyčiai yra priimtini ir jie pasirinko tęsti mokėjimus pagal šią metodiką. Kitiems klientams bankas esą siūlantis "alternatyvius sprendimus, atsižvelgiant į jų šiuo metu mokamų palūkanų dydį, į rinkoje vyraujančias palūkanas ir kitas aplinkybes".

Bankas laikosi pozicijos, kad "Prime" kainodaros keitimo principai atitinka Euro įvedimo įstatymo nuostatas: banko marža nedidėja, o kitos palūkanų sudedamosios dalys keičiamos teisės aktuose ir paskolų sutartyse aptarta tvarka.
"Prime" palūkanų kainodaros ir jos keitimo principai sukurti dar 2010 m. pagal tuo metu buvusias aplinkybes, šie principai aptarti su klientais sudarytose kredito sutartyse ir vėliau nebuvo keičiami. Todėl "Prime" palūkanų keitimo tvarka atitinka banko pasirašyto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo nuostatas", – teigiama banko pranešime.

Negali brangti nė cento

Ginti vartotojų teisių ir neleisti diskredituoti euro įvedimo proceso užsimojo susivienijusios Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos bankų klientų asociacija. Spaudos konferencijoje "Kaip "Swedbank" pasipelnys iš euro įvedimo Lietuvoje ir kiek tai teisėta ir sąžininga vartotojų atžvilgiu" sutiko dalyvauti ir premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas, tiesa, pabrėždamas, kad atstovauja tik savo paties nuomonei.

Pasak S.Jakeliūno, papildomos "Swedbanko" pajamos iš klientų per visą tokių sutarčių galiojimo laiką gali siekti kelias dešimtis milijonų litų. "Kiekvienas klientas bankui papildomai sumokės nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų, priklausomai nuo paskolos dydžio ir jos trukmės. Esu įsitikinęs, kad bankas tokiais veiksmais diskredituoja euro įvedimą Lietuvoje, pažeidžia savo klientų teises, siekia privilegijuoto statuso tarp šalies verslo įmonių, kurioms draudžiama didinti kainas dėl euro įvedimo", – piktinosi ekonomistas.

Pasak jo, teisininkų nuomonė patvirtina, kad "Swedbanko" sutartyse numatyta palūkanų didinimo galimybės nuostata prieštarauja šalies teisės aktams, reglamentuojantiems euro įvedimą Lietuvoje ir ES teisės normoms, įsigaliojusioms prieš daug metų iki sutarčių sudarymo.

Bankas "Swedbank" laiškuose klientams pasiūlė išdėstyti palūkanų didėjimą per dvejus metus, taip neva sudarydamas galimybę išvengti staigaus palūkanų šuolio. Tačiau tai nekeičia esmės – palūkanos, Lietuvoje įvedus eurą, šiems banko klientams didės", – komentavo S.Jakeliūnas.

Pasak jo, banko argumentai, esą šie klientai moka labai žemas palūkanas ir net padidėjusios jos vis tiek išliks galimai mažesnės nei vidutiniškai rinkoje, – neesminiai ir nemažina banko atsakomybės dėl to, kad kaina vartotojams dėl valiutos pakeitimo negali didėti: "Net jeigu paskolas būtų teikę už nulį cento ar nulį procento, jos negali pabrangti nė centu dėl euro įvedimo, o dabar šis pabrangimas užprogramuotas sutartyse."

Ragina atšaukti

S.Jakeliūnas ragina banką pripažinti, kad sutarčių nuostata nedera su imperatyviomis teisės aktų, reglamentuojančių euro įvedimą, nuostatomis, ir siūlo vienašališkai atšaukti atitinkamą sutarties punktą, dėl kurio klientams įvedus eurą didėtų palūkanos.

Bankas "Swedbank" išduodavo būsto paskolas neribotai, beveik iki 100 proc. turto vertės, ir tai dėsningai prisidėjo prie krizės reiškinių Lietuvoje. Bankui neturi būti leista toliau eksperimentuoti su mumis kaip su finansiniais triušiais. Švedijoje jie taip neeksperimentuoja. Neleiskime jiems taip daryti ir čia", – rėžė S.Jakeliūnas.

Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinis direktorius Rūtenis Paukštė taip pat pažymėjo, kad banko klientai klaidinami pateikiant jiems nevisą, iškreiptą informaciją. "Jeigu nutarėme, kad pereinant prie euro kainos nedidės, tai būkime garbingi ir nekeiskime palūkanų. Už kiekvieno nedidelio padidėjimo slypi milžiniškos klientų sumokėtos sumos", – pastebėjo R.Paukštė.

Neatitikimo neįžvelgia

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sakė, kad, jeigu atsakingos Lietuvos institucijos nesureaguos ar bandys glaistyti šią situaciją, kova bus sunki: "Juk puikiai suprantame, kokios advokatų kontoros atstovauja bankui."

S.Jakeliūnas taip pat įsitikinęs, kad Lietuvos bankas (LB) turi iš naujo įvertinti "Swedbanko" veiksmus.

"LB bendrąja prasme turi užtikrinti vartotojų teisių apsaugą šalia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Jau anksčiau turėjo įvertinti šias sutartis, juo labiau, kai viešai paaiškėjo, kad tokios yra. O kol kas viešai išsakyta pozicija yra tik tokia, kad "Swedbankas" galimai nepažeidė įstatymų, tačiau prastai komunikavo", – teigė S.Jakeliūnas.

LB Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis po šių pasisakymų žiniasklaidai komentavo, kad 2010 m. naująją banko paskolų kainodarą vertino Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir tuo metu pažeidimų ar neatitikimų teisės aktams nenustatė. "Nepaisant to, LB šias sutartis įvertino iš naujo, ir laikėsi tos pačios nuomonės – kad sutartys atitinka Euro įvedimo ir kitus įstatymus. Manome, kad didžiausia problema yra banko komunikavimas su klientais, kuris pirmą kartą, mūsų nuomone, buvo netinkamas, todėl LB paragino "Swedbanką" susisiekti su kiekvienu klientu individualiai. Mūsų žiniomis, bankas susisiekė su daugeliu jų, ir dauguma jų sutinka su sprendimu, kurį siūlo bankas", – aiškino V.Valvonis.

Jo teigimu, nuostatos, kaip keisis palūkanų normos, aiškiai aprašytos sutartyse.

"Pagrindinė priežastis, dėl ko keičiasi kaina, yra šalies reitingai. Kituose bankuose šalies reitingai nedaro įtakos palūkanų normai, o šiuo atveju – daro. Dėl euro įvedimo pasikeis skaičiavimo formulė, ir reitingai bus vertinami kitaip. Tikimasi, kad nuo sausio šalies reitingai tik gerės, tad manoma, kad palūkanų normos ateityje vartotojams turėtų tik mažėti", – komentavo LB atstovas.