Šylančią NT rinką Seimas gali įkaitinti dar labiau

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar priimti įstatymo pataisas, kuriomis būtų keičiama valstybinėje žemėje įgyvendinamų nekilnojamojo turto (NT) projektų apmokestinimo tvarka. Verslas ir architektų bendruomenė pataisas vadina chaotiškomis, o mokestinius pakeitimus – prasilenkiančiais su logika. NT įmonių atstovai taip pat neslepia – didesni mokesčiai verslui reiškia dar didesnes būsto kainas gyventojams.

Ketvirtadienį parlamente pristatomi Žemės įstatymo pakeitimai pateikti dar praėjusią kadenciją, buvusio Seimo nario Petro Čimbaro. Pataisomis norima keisti atlyginimo už paskirties ir naudojimo būdo keitimo dydį ir mokėjimo tvarką, keičiant valstybiniame sklype plėtojamų pastatų paskirtį ar plečiant jų plotą, valstybei sumokėti iki 75 proc. nuomojamo sklypo vertės.

Vieno iš įstatymo rengėjų, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio nuomone, jei nuomotojas neperka valstybinės žemės, tačiau nori joje plėsti savo veiklą, už tą turi būti atitinkamai atlyginta.

„Manau yra logiška, pasirinkti arba įsigyti žemę arba, jeigu daugiau jos naudojama, nei buvo pirminis variantas, nei buvo kažkoks objektas, kuriam tos valstybinės žemės leista naudoti tam tikrą dalį, be abejo, turi būti atlyginta“, – Eltai sakė J. Baublys. 50 proc. mokesčio sumos, anot J. Baublio, tektų valstybės biudžetui, o likusi pusė papildytų savivaldybės, kurioje yra sklypas, finansus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimu, įstatymo pakeitimai, pritarus parlamentui, įsigaliotų nuo kitų metų kovo 1 d.

NT plėtros bendrovės „Citus“ įkūrėjo Mindaugo Vanago teigimu, priėmus šį įstatymą, dar labiau kiltų būstų kainos, kadangi būtų apmokestintos NT bendrovių galimybės įgyvendinti projektus valstybinėje žemėje. Jo teigimu, įsigaliojus pataisoms, NT įmonių mokami mokesčiai smarkiai išaugtų, dėl to vieno kv. m kaina Vilniuje gali brangti apie 150–500 eurų.

Pasak verslininko, tokiu atveju, ant valstybinės žemės statomame name esančio buto kvadratinio metro kaina galėtų kilti netgi daugiau nei triskart: „Kvadrato pabrangimas nuo 150 iki 500 eurų gali būti. Tai jei perki butą 50 kvadratų, butas gali pabrangti nuo 7,5 tūkst. iki 25 tūkst. eurų“, – Eltai sakė M. Vanagas.

Mokesčio našta, anot jo, galų gale guls ant pačių būstą perkančių gyventojų pečių.

Jeigu kepykloje pabrango dvigubai miltai, tai ne duonos kepykla už tą miltų pabrangimą moka, o duonos valgytojas. Taip ir su butais – jei butų ir žemės kaina pakilo 70 proc., tai lygiai taip pat pirkėjai susimoka.

„Daugelis mano, kad vystytojai paims tą mokestį ir iš kažkur susimokės, bet taip nėra. Jeigu kepykloje pabrango dvigubai miltai, tai ne duonos kepykla už tą miltų pabrangimą moka, o duonos valgytojas. Taip ir su butais – jei butų ir žemės kaina pakilo 70 proc., tai lygiai taip pat pirkėjai susimoka. Kažkokią dalį mes kaip vystytojai suamortizuojam per savo pelną, tačiau bet kuriuo atveju didžiąją dalį suamortizuoja galutinis pirkėjas, kuris perka tą butą“, – atskleidė M. Vanagas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) pirmininko Mindaugo Statulevičiaus skaičiavimais, 50 kv. m. butas Vilniuje, įvedus naująjį mokestį, galėtų brangti tarp 10–15 tūkst. ir 15–20 tūkst. eurų. Pasak jo, lieka tikimybė, kad plėtotojai gali būti įpareigoti mokėti iki 100 proc. nuomojamo sklypo vertės mokesčių – mokėti pilną kainą už nuosavybę, kuri jai net nepriklauso. Anot M. Statulevičiaus, apie ketverius metus rengiamas įstatymas nėra pakankamai išdiskutuotas su verslu, o numatomas mokestis yra per didelis.

„Tokio dydžio apmokestinimas yra ekonomiškai nesąžiningas. Tokio dydžio mokestis prilygsta nuosavybės vertei“, – naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje trečiadienį sakė M. Statulevičius.

Dėl to, kaip tikina LNTPA vadovas, pati valstybė prisideda prie NT burbulo didėjimo.

„Valdžia šituo sprendimu gali prisidėti prie NT burbulo pūtimo. Žemės dedamoji vystomame projekte sudaro nuo 15–20 proc. vertės. Jei atsiranda prievolė mokėti iki 100 proc. mokestį, vadinasi, tokia dalimi pabrangsta kaštai projekto vystymui. Natūralu, kad didžioji dalis kaštų nugula ant galutinio vartotojo kišenės. Visa didžioji kaštų dalis visada yra perkeliama ant galutinio vartotojo. Nes konkurencinė aplinka verslui neleis didžiosios dalies to prisiimti sau (...) Valstybė, nesiūlydama jokių paskatų, ypač jaunoms šeimoms įsigyjant būstą mieste, dar papildomai prisidės prie būsto kainų augimo“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Jo skaičiavimais, valstybinėje žemėje plėtojami 80 proc. visų NT projektų, apie 60 proc. jų vykdoma centrinėse miestų dalyse.

Nerimas dėl naujų pastatų kokybės, brangs investicijos

Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius sako, kad valstybė turi teisę gauti pajamas už savo žemės naudojimą. Visgi, pažymi jis, siūlomas įstatymas nėra subalansuotas. Pasak architekto, įstatymo nuostatos galimai sukeltų tam tikrų urbanistinių problemų miestuose. Visų pirma NT plėtra kelsis į miestų pakraščius, kur žemė yra pigesnė.

„Kaip žinoma, visuose miestuose žemė yra brangesnė centre nei pakraščiuose. Vadinasi, jeigu žemė apmokestinama pagal jos vertę, pigesnis vystymas pasidaro miesto pakraščiuose. Vadinasi, didesnė vystymo dalis bus vystoma miestų pakraščiuose. Miestai plėsis į plotį, tai reiškia brangs infrastruktūra (...) ir kaštai vartotojams, kurie turės tą infrastruktūrą išlaikyti“, – žurnalistams spaudos konferencijoje Eltoje vieną problemų įvardijo L. Rekevičius.

Jo teigimu, Lietuvos miestuose nemažai objektų, pavyzdžiui, senos gamyklos miestų centruose, kurių teritorijos turėtų būti pertvarkomos miesto gyventojų reikmėms. Numatomi pakeitimai, sako L. Rekevičius, nepaskatins NT plėtotojų konvertuoti tokias teritorijas ir statyti labiau gyventojų poreikius atitinkančius objektus.

Architektas taip pažymi, kad didėjant kaštų už nuomojamą žemę daliai, stipriai brangs tiek rengiami, tiek jau patvirtinti projektai, todėl, nenorėdami pernelyg didinti galutinės būsto kainos, plėtotojai pradės taupyti pastatų kokybės sąskaita.

„Kadangi labai smarkiai priversti galutinį vartotoją mokėti smarkiai daugiau, negu už galutinį produktą ir nebūtinai pavyks, nes žmonės gali mokėti tiek, kiek gali, vadinasi, bus taupoma per architektūrinius dalykus. Kolonų atsisakyti projekte negali, vamzdynų taip pat, bet ką gali pakeisti, tai geresnes apdailos medžiagas prastesnėmis, didelius langus – mažesniais“, – teigė L. Rekevičius.

Jo teigimu, dabartinė numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pernelyg ankstyva, ir brangintų visus projektus, net ir tuos, kurie jau vykdomi ar parengti bei suderinti su visomis atitinkamomis institucijomis.

Asociacijos „Investors Forum“ pirmininkė Rūta Skyrienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad numatytas mokestis yra per didelis, tad brangins investicijas ir neskatins įmonių labiau investuoti ir plėstis.

„Valstybė skatina investuoti į naujas technologijas, bet atsiradus jam netgi esamoms gamykloms plečiantis tas mokestis bus taikomas. Mes suprantam, kad naujas reguliavimas yra reikalingas, bet pagrindinis signalas – mokestis yra neadekvatus, jis yra per didelis ir jo įgyvendinimas yra per trumpas, žinant kokie tai yra kaštai“, – nurodė R. Skyrienė.

Mokesčio dydis nėra adekvatus

M. Vanago nuomone, įstatyme nustatytas vienkartinis mokestis už nuomojamą žemę yra neadekvatus ir iškreips NT rinką.

„Jis gerokai per didelis ir gerokai per daug iškreipiantis rinką. Ir vertinant prie dabartinės aplinkos, kad butų augimas Vilniuje yra didelis trūkumas, nėra projektų pasiūlos, kodėl vyksta toks kainų augimas dabar. Viena iš pagrindinių priežasčių, kad nėra pasiūloma pakankamai naujos statybos butų, kiek reikia rinkai. Skaičiuojama paklausa yra rekordiškai maža šiandien. Tokie mokesčiai dar labiau kaitina rinką ir dar labiau sutrikdo ją“, – kalbėjo M. Vanagas.

Jis taip pat kritikavo nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą, kadangi nuo kovo 1 d. įvedamas mokestis verslui kol kas net neaiškus, o įmonės nebus pasirengusios jo mokėti.

„Apskaičiavimo tvarka turi būti paruošta vasario 28 d., kovo 1 d. įsigalioti. Niekas net nesupranta, kaip tą mokestį tiksliai skaičiuoti – nuo kokių kvadratų, nuo visų, nuo požeminių kvadratų ar skaičiuojasi, ar ne, nuo antžeminių kaip skaičiuojasi, bendros erdvės išsiskaičiuoja ir t.t. Čia nėra taip paprasta“, – sakė M. Vanagas.

„Vėl turėsim didelį kainų augimą dėl mokesčio, turėsim vėluojančius projektus, nes jei priims šitą įstatymą kovo 1 dienai niekas nebus pasiruošęs jo mokėti, vadinasi, projektai kabės su statybų leidimais kelis mėnesius, vėl projektų vėlavimas prasidės, vėl pasiūla mažesnė bus“, – nurodė jis.

M. Statulevičiaus teigimu, valstybė turi teisę gauti pajamas iš nuomojamos žemės, tačiau numatomas nuomos mokestis turi būti naudingas ir pagrįstas, o verslui yra svarbu žinoti, kur jo mokamos lėšos bus panaudotos. Aiškumo dėl to, pasak LNTPA pirmininko, kol kas gana mažai.

„Nesame prieš aiškumą valstybinės žemės valdyme ir jei valstybė nori iš to gauti momentinę naudą, vienkartinį mokestį prieš gaunant statybos leidimą – tebūnie. Tačiau jis turėtų būti protingas ir pagrįstas, ir žinoma, kur tie pinigai bus panaudoti. (...) Žinodamas verslas, kur jis bus panaudojamas, galbūt labiau jį ir toleruotų“, – tikino M. Statulevičius.

Jis taip pat siūlo, kad numatomas mokestis neturėtų būti didesnis nei 50 proc. nuomojamo sklypo vertės, o jo įsigaliojimui turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis. LNTPA vadovas taip pat pasiūlė mokestį taikyti ne projektams, kurie jau pradėti įgyvendinti, o tik naujoms valstybinės žemės nuomos sutartims.

„Kviečiame, kreipiamės į Seimo narius, kad jie tai išgirstų suprastų ir nepriimtų kaip dar vieno papildomo lengvo mokesčio verslui, nes našta guls tikrai didelė vartotojui“, – pažymėjo M. Statulevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nuomonė

Nuomonė portretas
Nebent pabėgėliai išpirks.

Anonimas

Anonimas portretas
kelnese greiciau ikaitins DDDDDD
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių