Lietuvoje grįžta taros supirktuvių laikai. Kai kurie didieji prekybos centrai atsisako priimti tuščius butelius nepaisydami to, kad klientai gali likti nepatenkinti.

"Rimi" butelių nepriima

Jau porą metų šalyje galioja sistema, įpareigojanti prekybininkus priimti tuščius butelius ir atiduoti pirkėjams sumokėtą užstatą už tarą. Gana ilgai niurzgėję dėl tokios prievolės kai kurių parduotuvių atstovai sugalvojo būdą, kaip jos išvengti.

Prekybos tinklas "Rimi" nuo šių metų pradžios rado paprastą išeitį, kaip atsikratyti tuščių butelių naštos. Prekybininkai supirkti tarą patikėjo kitai bendrovei, kuri prie kai kurių prekybos centrų įrengė supirktuves. Kol kas jos veikia tik sostinėje, tačiau jau žvalgomasi ir į kitus miestus.

Aplinkos ministerijos patvirtintos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės tai leidžia. Tačiau sunkumų gali kilti dėl nesutampančio prekybos centro ir taros supirktuvės darbo laiko. Todėl atvykus į prekybos centrą vakare arba savaitgalį ir norint atgauti užstatą už tuščią tarą, to padaryti nepavyks.

Pavyzdžiui, Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, įsikūrusi "Rimi" dirba nuo 8 iki 23 val. visomis savaitės dienomis. O šalia parduotuvės esantis bendrovei "Ekstara" priklausantis taros supirkimo punktas – nuo 10 iki 19 val., šeštadienį – iki 18 val., sekmadieniais apskritai nedirba.

Atsakomybę pamiršo?

Prekybos centro "Rimi" atstovai nelaiko to problema. "Rimi Lietuvos" atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė teigė, kad dėl taros supirkimo laiko reikėtų aiškintis su bendrove, kuri ir atlieka šią funkciją, prekybos centras su tuo esą nesusijęs.

Tačiau Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyresnioji specialistė Neringa Paškauskaitė laikėsi kitokios nuomonės. "Be abejonės, atsakomybė už tuščios taros supirkimą pirmiausia tenka pačiam prekybos centrui. Jeigu sutariama, kad prekybos centras taros supirkimo funkciją patiki kitai bendrovei, tai jis turėtų pasirūpinti, jog tarą būtų galima priduoti jo darbo valandomis. Jei parduotuvė dirba sekmadieniais, tai ir supirktuvė turėtų dirbti", – kalbėjo ministerijos atstovė.

Pasak jos, Taros supirkimo įstatymas nenumato jokių išimčių, išskyrus dėl prekybinio ploto. "Dėžių trūkumas ar trumpesnis supirktuvės darbo laikas nėra pasiteisinimas. Todėl prekybos centras turėjo spręsti, ką daryti tuo metu, kai supirkimo punktas nedirba – tartis dėl ilgesnio darbo laiko ar pats atlikti taros supirkimo funkciją", – įsitikinusi N.Paškauskaitė.

Įstatymas dirbti neįpareigoja

Užstato sistemą prižiūrėti turinčios VšĮ "Desa" direktorius Saulius Galadauskas teigė žinantis apie "Rimi" ir "Ekstaros" susitarimą ir pažeidimo neįžvelgia, mat įstatymas nenurodo, kiek turėtų dirbti taros supirktuvė ar kad jos darbo laikas turėtų sutapti su prekybos centro darbo laiku.

Vis dėlto S.Galadauskas pripažino, kad dėl skirtingo darbo laiko gali kilti nepatogumų pirkėjams, be to, dėl to dalį klientų praranda ir tarą superkanti "Ekstara". "Klysta pati bendrovė taip taupydama. Pagrindinis klientų srautas kaip tik būna savaitgaliais, o kai žmonės vyksta apsipirkti, tai ir butelius priduoda", – svarstė S.Galadauskas ir pažadėjo pasikalbėti su šios bendrovės atstovais.

Šiuo metu 7 taros surinkimo punktus prie sostinės "Rimi" prekybos centrų įrengusios "Ekstaros" vadovas Rimantas Galdutis aiškino, kad viską lemia finansai: "Mes norėtume atsidurti visose vietose, kur yra žmonių srautas, kad ta paslauga būtų prieinama kuo daugiau klientų, nes superkame ne tik alaus butelius, bet ir stiklą, aliumininę tarą. Tačiau per krizę žaliavų kaina smarkiai kritusi ir ji nepadengtų sąnaudų dirbant ilgiau."

Tiesa, pats R.Galdutis yra pastebėjęs, kad didžiausio klienų srauto supirktuvės sulaukia po darbo ir šeštadieniais, todėl jau manoma, kad vasarą jų darbo laiką reikėtų ilginti. "Ekstara" planuoja savo veiklą plėsti į kitus šalies didmiesčius ir tikisi pasirašyti sutartis su kitais prekybos centrais.

Tarą superka automatai

Kai kuriose ES šalyse taros supirkimo problema išspręsta pasitelkiant technologijas: prekybos centruose įrengti automatai, priimantys įvairias pakuotes ir grąžinantys užstatą. Automatai tarą priimti gali kad ir ištisą parą, tuštiems buteliams rūšiuoti nebereikia darbuotojo. Tokie automatai įdiegti ir Estijoje veikiančiuose "Rimi" prekybos centruose.

Paklausta, ar panašių automatų "Rimi" neketina įrengti ir Lietuvoje, R.Juodkienė atsakė, kad bendrovė tokių planų mūsų šalyje nepuoselėja. "Tai visiškai kita šalis, kita įstatyminė bazė ir dar daug labai kitų dalykų. Tikrai negalime savęs lyginti su estais, nes mes tos funkcijos neatliekame. Į šį klausimą galėtų atsakyti tie žmonės, kurie tuo užsiima: perdirbimo bendrovės, supirkimo punktai."

Prekybos tinklo "Maxima" atstovai apie taros surinkimo aparatus galvoja ne kaip apie įstatymo numatytą prievolę, o kaip apie patogumą klientams. Prieš metus bendrovė svarstė galimybę diegti tokius aparatus savo parduotuvėse, tačiau užklupusi ekonomikos recesija planus pakeitė.

"Ir toliau diskutuojame su perdirbėjais ir valdžios atstovais, kaip būtų galima pagerinti supirkimo procesą. Taros surinkimo automatai, kurie yra įdiegti užsienio šalyse, labai brangi investicija. Sunkmečiu tiek investuoti ar gauti kreditą nėra galimybių, nes kalbama apie keliasdešimt milijonų", – teigė bendrovės "Maxima LT" atstovė spaudai Renata Saulytė.

Beje, artimiausiu metu "Maxima" prie kelių savo parduotuvių taip pat ketina įrengti taros supirktuves. "Norime suteikti žmonėms galimybę sunešti visą tarą ir neteršti gamtos. Tačiau alaus butelius kaip supirkinėjome, taip ir supirkinėsime. Ko gera, pirkėjams patogiau ateiti ir juos priduoti parduotuvėje", – sakė R.Saulytė.

Tobulins dabartinę sistemą

S.Galadauskas teigė žinąs apie Estijos prekybos centruose įrengtus automatus ir ten galiojančią privalomojo užstato sistemą, kai apmokestinamos ir vienkartinės pakuotės. Tokie automatai, anot jo, yra labai brangūs ir atsiperka tik tada, kai atnešama gana daug pakuočių ir butelių.

"Tokia sistema Lietuvoje svarstytina, tačiau diegti ją šiuo metu per anksti, nes už ją vis tiek sumoka vartotojas. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti esamą taros surinkimo sistemą", – teigė S.Galadauskas.

Lietuvoje taip pat galvojama, ar nevertėtų taikyti užstato ir vienkartinei gėrimų pakuotei – plastikiniams buteliams, skardinėms, popierinėms pakuotėms. Aplinkos ministerija jau yra pateikusi įstatymo projektą Vyriausybei, o pastaroji – Seimui, kuris jį turėtų svarstyti dar iki vasaros. Atlikus vienkartinių pakuočių poveikio aplinkai analizę, bus nuspręsta, kokią jų surinkimo sistemą kurti ir ar pakuotes supirkti įprastu būdu ar tam naudoti automatus, kaip kad yra Estijoje.

Stiklinių butelių keitimo sistema Lietuvoje įsigaliojo nuo 2006-ųjų. Pagal ją tam tikrus gėrimus buteliuose parduodantys prekybininkai privalo juos supirkti po 0,25 lito. Klientas, pirkdamas alų, alkoholinius koktelius ar girą buteliuose, sumoka taros užstato mokestį, kurį atgauna pristatęs tuščią tarą.

Taros supirkimo kainos (litais) "Ekstaroje":

Gėrimų tara su užstatu 0,25 už 1 vnt.

Skaidraus stiklo dūžis 0,14 už 1 kg

Spalvoto stiklo dūžis 0,11 už 1 kg

PET tara 0,03 už 1 vnt.

Aliumininė gėrimų tara 0,02 už vnt.