- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš kitų Europos Sąjungos šalių į Lietuvą įvežamos paukštienos pastaraisiais metais daugėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vertindama įvežamos produkcijos apimtis, sugriežtino jos kontrolę.
Augantys įvežamos produkcijos mastai lemia, jog nustatoma daugiau maisto saugos pažeidimų atvejų. Per 2019 m. į mūsų šalies rinką uždrausta tiekti beveik du kartus daugiau nesaugios vištienos nei 2018-aisiais. Didžioji dalis vartoti netinkamos produkcijos atkeliavo iš kaimyninės Lenkijos.
2018 m. nesaugios vištienos užfiksuota 112 tonų, praėjusiais metais šis kiekis šoktelėjo iki 200 tonų. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo iš Lenkijos, kuri yra pagrindinis įvežėjas – lenkiška paukštiena sudaro net 75 proc. viso bendro kiekio. Per 2019 m. VMVT atrinko daugiau kaip 700 iš Lenkijos įvežtos šviežios ir šaldytos vištienos mėginių. Vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais per minėtą laikotarpį iš šios šalies į Lietuvą uždrausta tiekti daugiau kaip 120 tonų nesaugios vištienos. Iš jų net 55 partijose nustatyta mikrobinė tarša įvairių rūšių salmonelėmis.
„Lenkija yra didžiausia paukštienos gamintoja Europos Sąjungoje. Šioje šalyje paukštienos gamyba vykdoma nedideliuose ūkiuose, galimai todėl yra sunku sukontroliuoti, kaip laikomasi kokybės reikalavimų kiekvienoje grandyje nuo mėsinių viščiukų auginimo iki galutinio produkto pagaminimo. Esame tarp šalių, į kurias lenkai importuoja didelius kiekius paukštienos produktų – vien per praėjusius metus į Lietuvą įvežta beveik 32 tūkst. 400 tonų paukštienos. Tad nieko stebėtino, kad lenkiškoje produkcijoje fiksuojama daugiausia kokybės neatitikimų“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Vytautas Tėvelis.
Kaip jis pažymi, nepaisant to, kad vis daugiau kalbama apie lenkų lyderystę fiksuojant nesaugios vištienos atvejus, lenkiškos produkcijos importas auga. „Vien per praėjusių metų paskutinį ketvirtį lenkiškos vištienos importas augo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2018 m. Dar didesnį lenkiškos produkcijos antplūdį turėtume pajusti dabar, kai Lenkijoje siaučiant paukščių gripui kai kurios ne Europos šalys mūsų kaimynams uždarė savo rinkas. Tikėtina, kad didelė dalis užsilaikiusios toms rinkoms gamintos vištienos bus atvežta pas mus“, – sako V. Tėvelis.
Praėjusių metų pabaigoje Lenkijoje pradėjus plisti didelio patogeniškumo paukščių gripui, VMVT ėmėsi neplaninių prevencinių paukštienos ir kitų gyvūninių produktų kontrolės veiksmų. „Vien per šių metų sausį atlikta 740 patikrinimų – t. y. įvertinta 1,85 tūkst. tonų gyvūninių produktų, iš jų – daugiau kaip 1 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių. Atlikus mėginių tyrimus paukščių gripo virusu užkrėstos vištienos nenustatyta, tačiau aptikti 4 teigiami Salmonella bakterijų atvejai lenkiškoje ir vengriškoje paukštienoje“, – pažymi VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja–valstybinės veterinarijos inspektorė Vilma Rudokaitė.
Specialistė akcentuoja, kad visi gyvūniniai produktai, ypač paukštiena, priskirtini didesnės rizikos produktų grupei dėl mikrobiologinės taršos ir atsekamumo užtikrinimo, todėl šios produkcijos gamyba ir prekyba užsiimančioms įmonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio renkantis žaliavos tiekėjus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2019 m. ketvirtį padidėjo vištienos importas. 2019 m. spalio–lapkričio mėn. įvežta 7133,52 tonų vištienos – 20,85 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Pagrindinė paukštienos importo šalis – Lenkija. Iš šios šalies įvežta beveik 5 600 tonų vištienos – 43,18 proc. daugiau nei 2018 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...