Teigiamas pokytis: dėl karantino sumažėjo netikrų pinigų

2020 m. Lietuvos banke buvo ištirta 1 333 vienetai padirbtų eurų (1 172 vnt. banknotų ir 161 vnt. monetų). Tai 57 proc. mažiau nei per 2019 m., kai buvo rasta 3 078 vnt. padirbtų eurų. Daugiausia, kaip ir 2019 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų banknotų, jie atitinkamai sudarė 46 ir 18 proc. visų klastočių. Mažiausiai aptikta falsifikuotų 5 ir 200 eurų banknotų.

 

 

 

COVID-19 įtaka

Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad 2020 m. visame pasaulyje iš cirkuliacijos išimta iš viso 460 tūkst. netikrų eurų banknotų. Tai yra 18 proc. mažiau nei 2019 m. Beje, apskritai apyvartoje esančių kupiūrų skaičius iš pirmo žvilgsnio itin įspūdingas – daugiau kaip 22 mlrd., jų bendra vertė sudaro apie 1,2 trln. eurų. Tačiau, pasak ECB atstovų, jų, palyginti su tikrais pinigais, kiekis vis dėlto mažas.

"Euro zonoje vidutiniškai 1 mln. apyvartoje esančių tikrų banknotų tenka 17 padirbtų, Lietuvoje šie skaičiai dar mažesni. Taigi tikimybė gauti padirbtą pinigą yra itin maža, tačiau raginame gyventojus būti atidžius ir atkreipti dėmesį į gaunamus pinigus, patikrinti juos pagal "apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite" metodą", – aiškino Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ieva Vanskevičė.

ECB atstovai pataria, kad, norėdami įsitikinti, ar banknotas tikras, galite nunešti jį į artimiausią banką. Visuose bankuose yra specialūs banknotų tvarkymo įrenginiai, kuriais galima patikrinti, ar banknotas tikras. Pasistenkite prisiminti, kur ir iš ko gavote tą banknotą. Ši informacija gali būti labai naudinga siekiant išaiškinti padirbinėtojus.

"Padirbtų pinigų sumažėjimas apyvartoje stebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Sumažėjimas gali būti siejamas su įvairiomis priežastimis, o viena jų – karantino metu šiek tiek sumažėję atsiskaitymai grynaisiais pinigais", – atkreipė dėmesį I.Vanskevičė.

Populiariausi "filmų pinigai"

2020 m., ypač ketvirtąjį ketvirtį, sumažėjo ir akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų filmų pinigų (angl. – Movie money). Apie juos centrinis bankas buvo įspėjęs Lietuvos gyventojus praėjusių metų pavasarį, nes 2019-ųjų ketvirtajį ketvirtį buvo išaiškinta beveik du trečdaliai visų per metus aptiktų falsifikuotų kupiūrų (1 870 iš 3 078).

"Filmų pinigai" – prastos kokybės eurų padirbiniai, juos itin lengva atpažinti, atkreipiant dėmesį į keletą detalių. Ant banknotų yra užrašai "copy", "movie money" ar "prop copy", o ir pati popieriaus kokybė skiriasi nuo tikrų banknotų – galima pajusti, kad tai ne standus ir šiugždantis, o paprastas kanceliarinis.

Pasak Lietuvos banko ekspertų, šios netikros eurų kupiūros neturi vandens ženklų, apsauginių siūlelių, hologramos ar kitų apsaugos priemonių. Dažniausi tokių padirbtų banknotų nominalai – 10 ir 20 eurų, tačiau pasitaiko ir kitų. Padirbti banknotai atspausdinti taip, tarsi tai būtų filmams, reklamoms, žaidimams ar kitoms reikmėms naudojami pinigų atvaizdai, tačiau jie neatitinka eurų banknotų atvaizdų naudojimo reikalavimų, juos galima supainioti su tikrais eurų banknotais, todėl tokios kopijos laikomos neteisėtomis.

Banknotai – žaidimui

Beje, policija ne kartą yra pastebėjusi, kad netikrų pinigų galima įsigyti ir internetu. Pavyzdžiui, užpernai pareigūnai Šiauliuose sulaikė keturis paauglius, kurie už falsifikuotus banknotus sėkmingai įsigijo narkotikų ir net už pavėžėjimą atsiskaitė su taksistu. Vėliau įkliuvo, kai bandė kioske nusipirkti alaus. Pardavėjas atkreipė dėmesį, kad ant kupiūrų buvo užrašyta, jog tai žaidimo pinigai. Šiuos vaikigaliai visiškai legaliai įsigijo iš internetu prekiavusio vilniečio. Jo tinklalapyje skelbta, kad parduodami puikiai atrodantys netikri pinigai įvairiomis kupiūromis, kuriuos galima panaudoti pramogoms.

Apsilankę pas netikrais eurais prekiavusį vilnietį, tyrėjai iš jo paėmė per 1,5 tūkst. legaliam atsiskaitymui neskirtų įvairaus nominalo kupiūrų. Jas vilnietis įsigydavo iš dviejų elektroninės prekybos tinklalapių.

Naujausios technologijos

Eurų banknotai gaminami taikant sudėtingą spausdinimo technologiją. Juose įdiegtos kelios gerai matomos apsaugos priemonės, iš kurių galima greitai ir nenaudojant jokių specialių prietaisų atskirti tikrus banknotus nuo netikrų ir dėl kurių banknotus sudėtinga padirbti.

Pinigų padirbinėtojai vis dažniau naudoja skaitmeninę vaizdavimo aparatinę ir programinę įrangą. Reaguodama į šią grėsmę, Centrinių bankų pinigų padirbinėjimo prevencijos grupė (per 30 centrinių bankų grupė, sukurta Dešimties grupės (G10) šalių centrinių bankų valdytojams pareikalavus ir veikianti Šveicarijos mieste Bazelyje) sukūrė banknotų padirbinėjimo prevencijos sistemą (angl. Counterfeit Deterrence System, CDS), neleidžiančią užfiksuoti ar atkurti apsaugotų banknotų atvaizdų. Šią sistemą savanoriškai įdiegė aparatinės ir programinės įrangos gamintojai. Tačiau, norint banknotų atvaizdus panaudoti teisėtais tikslais, ECB sako, kad jų atstovai didelės raiškos banknotų atvaizdais mielai pasidalija.

ECB atidžiai seka naujoves spausdinimo ir kopijavimo technologijų srityje ir registruoja konfiskuotų padirbtų banknotų skaičių. Juos tiria euro zonos centriniai bankai ir ECB Padirbtų pinigų analizės centras. Pastarasis taip pat renka ir tvarko techninę ir statistinę informaciją apie padirbtus pinigus. Šia informacija jis dalijasi su nacionalinėmis policijos pajėgomis ir kitomis institucijomis, dalyvaujančiomis kovoje su pinigų padirbinėjimu. ECB primena, kad jis taip pat nuolat bendradarbiauja su Europos policijos biuru (Europolu) – pagrindine su euro apsauga susijusį darbą koordinuojančia institucija, taip pat su Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu) ir Europos Komisija.

5,9 mlrd. eurų – tokia buvo Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų vertė 2020 m. gruodžio 31-ąją.

500 eurų galioja ir galios

Apyvartoje cirkuliuoja dviejų serijų banknotai. Pirmosios serijos eurų banknotai yra septynių skirtingų nominalų: 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų. Antrąją eurų banknotų seriją "Europa" (ji taip pavadinta, nes šios serijos kupiūrų apsaugos priemonėse naudojamas graikų mitologijos personažo Europos – iš jos vardo kilęs mūsų žemyno pavadinimas – portretas) sudaro jau tik šešių nominalų banknotai.

Serija "Europa" užbaigta 2019 m. gegužės 28 d., į apyvartą išleidus 100 ir 200 eurų nominalų banknotus. Pirmiausia 2013 m. pasirodė 5 eurų saugesnės kupiūros, po metų – 10 eurų, 2015 m. – 20 eurų, 2017 m. – 50 eurų.

Kodėl buvo reikalinga nauja eurų banknotų serija? Lietuvos bankas atsako, kad tai įprasta praktika. Būtina nuolat atnaujinti ir tobulinti banknotų apsaugos priemones, kad būtų dar sunkiau juos padirbti. Be to, naujosios serijos smulkesnio nominalo (5 ir 10) eurų banknotai patvaresni negu pirmosios serijos banknotai ir jų nereikia taip greitai keisti. Ir, svarbiausia, šios serijos banknotai daug labiau pritaikyti sutrikusio regėjimo žmonėms.

500 eurų nominalo banknoto serijoje "Europa" nėra ir į apyvartą jis nebeleidžiamas nuo 2019 m. balandžio 27 d. Serijos "Europa" banknotais palaipsniui pakeičiami pirmosios serijos banknotai, kuriuos į apyvartą pradėta leisti 2002 m. Visi – ir senosios, ir naujosios laidų banknotai yra teisėta mokėjimo priemonė visoje euro zonoje.

Padirbtų eurų banknotų pasiskirstymas pagal nominalus Lietuvoje 2020 m. / Šaltinis: Lietuvos bankas

ECB sprendimą atsisakyti 500 eurų argumentavo, kad tokie stambūs pinigai naudojami nusikaltėlių, nes užima nedaug vietos, lengviau juos paslėpus gabenti, patogiau kaupti. Kiti finansininkai tvirtina, kad stambiausio banknoto atsisakymas nieko nepakeis, nes didžioji dalis pinigų plaunama per fiktyvias įmones išvis nenaudojant grynųjų. 500 eurų kupiūros visoje euro zonoje toliau neribotą laiką bus teisėta atsiskaitymo priemonė, juos ir toliau galima naudoti prekybos vietose, nebent pardavėjai neturėtų grąžos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių