Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultanto, Mykolo Romerio universiteto, Privatinės teisės instituto lektorius dr. T.Chochrin šio atvejo analizei yra aktualios iš esmės trys sąlygos.

„3.4. Tiekėjas raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis informuoja vartotoją apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas. Tokiu atveju vartotojas kartu informuojamas ir apie teisę per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo informacijos apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas gavimo dienos, nepritarti sutarties sąlygų pakeitimui ir (ar) nutraukti sutartį.

7.4. Tiekėjas pasilieka teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, įskaitant kainas, apie planuojamą sutarties sąlygų ir (arba) kainų pasikeitimą pranešdamas viešai savo interneto svetainėje perlasenergija, likus mažiausiai 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos. Visas naujos redakcijos sutarties tekstas taip pat pasikeitusios sąlygos paskelbiamos tiekėjo interneto svetainėje.

7.5. Jei vartotojas nesutinka su sutarties pakeitimu, apie kurį pranešta sutarties 7.4. punkte nurodyta tvarka, jis turi teisę atsisakyti sutarties, apie tai informuodamas tiekėją per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties pakeitimą gavimo dienos“, – feisbuke rašė teisininkas.

Anot T.Chochrin, 3.4. sąlyga nustato vartotojui opciją sutikti arba nesutikti su sutarties pakeitimu, o 7.4. ir 7.5. sąlygos suteikia vienašalę teisę teikėjui keisti sutarties sąlygas, tačiau sako, kad vartotojas negali nepritarti ir pasilikti prie pradinių sąlygų, nes nepritaręs gali tik nutraukti sutartį. Taigi, 3.4. sąlyga (nustatanti alternatyvą vartotojui pasilikti prie pradinės kainos) prieštarauja 7.4. ir 7.5. sąlygoms. 

Kaip spręsti tokią problemą?

Ji nesudėtingai išsprendžia aiškinant sutartį, mano teisės ekspertas.

„Pradėkime nuo to, kad mūsų CK – kodifikuotos sutarčių aiškinimo „taisyklės“ (žr. CK 6.193-195 straipsnius). Žodį „taisyklės“, nepaisant to, kad būtent jis yra vartojamas įstatyme, sąmoningai įdėjau į kabutes, nes šiuo atveju pasirinkta neteisinga sąvoka. Pats žodis „taisyklės“ suponuoja tam tikrą griežtumą, sistemiškumą ir pan. Todėl šiuolaikinės sutarčių teisės literatūroje kalbant apie sutarčių aiškinimą – vengiama jį vartoti. Vietoje šios sąvokos vartojami išsireiškimai kaip „sutarčių aiškinimo principai“, „sutarčių aiškinimo maksimos“ ir pan. Kodėl tai yra svarbu, paaiškinsiu šiek tiek vėliau tekste.

Vienas iš pagrindinių sutarčių aiškinimo principų – sutarties sąlygas būtina aiškinti sistemiškai. Tai yra apskritai bendras teisės aiškinimo principas, kad tu į teisę (teisės aktą) žiūri ne cherrypickindamas, o turi matyti visą kontekstą. Ir būtent visas sutarties sąlygų kontekstas šiuo atveju parodo, kad 3.4. tekstas kertasi su 7.4. ir 7.5. Ką daryti toliau?

Turime situaciją, kai verslininkas prisijungimo būdu sudaro sutartis su tūkstančiais vartotojų, kurie gauna vadinamąjį take it or leave it offer. Tai reiškia, arba sutinki su verslininko pasiūlytomis sąlygomis, arba eini į rinką ieškoti alternatyvos, nes verslininkui neapsimoka derėtis su kiekvienu vartotoju. Sutarties sudarymas derantis individualiai dėl kiekvienos sąlygos verslui būtų itin didelė prabanga, todėl optimizuojant kaštus XX a. itin išpopuliarėjo sutarčių standartizavimas, t. y. jos su vartotoju sudaromos minėtu prisijungimo būdu pagal verslininko vienašališkai pasiūlytas sąlygas vartotojui, kuris iš esmės neturi jokios derybinės galios.

Taigi, ką daryti sutarties šaliai (nebūtinai vartotojui), kuris gauna take it or leave it offer, galbūt mato, kad sutarties sąlygos prieštaringos, bet jis vis tiek nori sudaryti sutartį su šiuo verslininku. Lieka tiesiog pasirašyti sutartį.

Tokiems asmenims apsaugoti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta vadinamasis contra proferentem sutarčių aiškinimo principas. Jis sako: „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai“, – toliau aiškina teisininkas.

Ką reiškia šis principas?

„Jeigu viena iš potencialių sutarties šalių turi galią pasiūlyti sutarties sąlygą(as), tai turėdama tokią galią, ji turi pareigą suformuluoti tą sąlygą(as) maksimaliai aiškiai ir suprantamai, kad jose nebūtų jokių dviprasmybių. Priešingu atveju tokia sąlyga(os) bus aiškinimos ją pasiūliusios šalies nenaudai. Liaudiškai kalbant, jeigu pasiūlei blogai suprantamą sutarties sąlygą, tai tau tenka jos neigiami padariniai, nes pats susimovei taip ją suformuluodamas“, – dėstė T.Chochrin.

Pasak jo, tokia situacija, kai kelios sutarties sąlygos prieštarauja viena kitai – klasikinis contra proferentem maksimos taikymo atvejis. T. y. šią koliziją sprendžiam dviprasmiškas sąlygas pasiūliusio verslininko nenaudai. Taip prioritetą suteikdami sutarties 3.4. punktui, o ne 7.4. ir 7.5. punktams. Nes verslininkas pats sukūrė tas sąlygas, pats pasiūlė vartotojui. Nesuformulavo sutarties teksto – prisiima to neigiamus padarinius.

„Be to, mūsų CK sako, kad sutartį reikia aiškinti atsižvelgiant į jos sudarymo aplinkybes. Tai yra vadinamasis kontekstinis sutarties aiškinimas. O kokios šiuo atveju reikšmingos aplinkybės? Demonopolizuojama elektros tiekimo rinka, parduodama prekė, kurios reikia praktiškai visiems vartotojams (nebent gyveni vidury miško su žibaline lempa). „Perlas“ pasiūlo gerą fiksuotą kainą su gerais fikso terminais. To rezultatas – gauti apie 180 tūkst. klientų, t. y. tampama Nr. 2 žaidėju rinkoje. Pasiūlius fiksą statoma ant to, kad elektra esant tokioms volatilioms sąlygoms biržoje pigs ir ilguoju periodu iš fikso bus galima nusigriebti pelną. Deja, korta nepaėjo. Tada pasinaudojama dviprasmiškomis sutarties sąlygomis ir visus nuostolius norima perkelti ant silpnesniosios sutarties šalies. Ar čia panašu į sąžiningą dalykinę praktiką?“ – retoriškai klausia teisininkas.

Jis pažymi, kad taip per sutarčių aiškinimą galimą išspręsti šią problemą toliau nesiveliant į 7.4. ir 7.5. sąlygų sąžiningumo kontrolę pagal nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvą 93/13/EEC“, – paaiškinimą baigė T.Chochrin.

Kažkam turėtų riedėti galvos. O šitam UAB‘ui su 100 tūkstantėlių stavke bandymas sėsti prie žaidimų stalo greičiausiai pasibaigs bankrotu.

Gali gauti labai brangią pamoką

Teisės ekspertas taip pat teigė, kad „Perlas“ šiuo atveju gali gauti labai brangią pamoką. Jis detaliai apžvelgė šio tiekėjo sutartį ir išdėstė patarimus klientams.

„Pirma – jūs apie pakeitimą turite būti informuoti prieš 30 dienų; Antra –jūs galite nepritarti sutarties pakeitimui, kuriuo jūsų fiksuotą kainą pakeičia į biržos kainą; Trečia – jeigu jūs nepritarsite tokiam pakeitimui, tai „Perlas“ negali pakeisti tos sutarties ir ji turės būti vykdoma pasirašytomis sąlygomis, t. y. turėsite mokėti fiksuotą kainą; Ketvirta – nepritardami pakeitimui galite kartu vienašališkai nutraukti sutartį su tokiu nepatikimu teikėju“, – detaliai aprašė T.Chochrin.

„Jeigu jums atsakius „Perlui“, kad nepritariate sutarties pakeitimui, bet toliau norite gauti elektrą fiksuota sutartyje kaina, jie jums kažkaip draskys akis ar grasins ir nenorės tiekti elektros fiksu, ramiai nutraukite sutartį ir eikite pas kitą tiekėją“, – aiškino teisininkas.

Pasak jo, taip „Perlas“ pažeis savo sutartinius įsipareigojimus.

„Jeigu pas kitą tiekėją jums reiks mokėti brangiau, negu sutarėte iš pradžių su „Perlu“ dėl fiksuotos kainos, jums atsiveria įvairiausi smagūs teisiniai pažeistos sutarties gynybos būdai. Pavyzdžiui, galėsite nuėję pas kitą tiekėją ir sudarę su juo fiksuotą sutartį pareikalauti iš „Perlo“ kainų skirtumo, t. y. skirtumo tarp pradinės kainos su „Perlu“ ir brangesnės kainos, pavyzdžiui, su „Igničiu“. Už visą terminą, kuriam buvote sudarę sutartį su Teleloto. Tai būtų jūsų nuostoliai, kurie atsiranda dėl to, kad Teleloto pažeidžia su jumis sudarytą sutartį. Taip būtų ginamas jūsų tinkamo sutarties įvykdymo lūkesčio interesas“, – rašė T.Chochrin.

Šiuo atveju „Perlas“ gali gauti labai brangią pamoką, kad sutarčių reikia laikytis, mano teisės ekspertas. Bet, anot T.Chochrin, dar brangesnė pamoka bus valstybei.

„Kai pagalvoji nerealu, kad kažkokie genijai sugalvojo, kad šitam rinkos liberalizavimo žaidime gali dalyvauti iš esmės bet koks UAB‘as su 100 tūkst. Eur įstatinio kapitalo. Su šešiais darbuotojais, nieko bendro neturėję su elektros paslaugų tiekimu. Kažkam turėtų riedėti galvos. O šitam UAB‘ui su 100 tūkstantėlių stavke bandymas sėsti prie žaidimų stalo greičiausiai pasibaigs bankrotu. Maždaug tiek tekainuos šios liberalizavimo idėjos visiškas sukompromitavimas ir tai tik patvirtins buvusį žmonių išankstinį nusistatymą prieš ją“, – kritikos negailėjo teisės ekspertas.