- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Vilniaus kapinių priežiūros konkurse 2018 metais kartelyje dalyvavusios pastatų priežiūros įmonės „Naujininkų ūkio“ vadovas Sigitas Čirba trejus metus negalės užimti jokių vadovaujančių pareigų, jam skirta 1 tūkst. bauda.
Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), patenkinęs Konkurencijos tarybos prašymą dėl asmeninės įmonės vadovo atsakomybės ir sankcijų jam, pranešė taryba.
VAAT pažymėjo, kad „Naujininkų ūkio“ vadovas turėjo pagrindo įtarti, kad jo vadovaujama bendrovė daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti tam kelią.
S. Čirba 1996–2000 metais buvo Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Apie galimą pažeidimą 2018 metais Konkurencijos tarybą informavo Vilniaus savivaldybė. Priežiūros institucija kapinių priežiūros konkurse kartelį sudariusioms pastatų priežiūros grupės „City Service“ įmonėms „Būsto aplinka“ ir „City Service Engineering“ skyrė bendrą 381,1 tūkst. eurų baudą.
Įmonės šią nuobaudą ne kartą skundė, kol šiemet liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas po atnaujinto tarybos tyrimo skyrė individualias baudas: „Būsto aplinkai“ – 253,4 tūkst. eurų, o „City Service Engineering“ – 108,6 tūkst. eurų.
LVAT patvirtino tarybos išvadą, kad 2018 metais „Būsto aplinka“ ir „Naujininkų ūkis“ padedant „City Service Engineering“ sudarė kartelį – susitarė pateikti suderintus pasiūlymus, įskaitant paslaugų kainas, ir konkurse tik imitavo konkurenciją.
Teismas konstatavo, kad taryba bendrovei „Naujininkų ūkis“ pagrįstai skyrė 31 tūkst. eurų baudą, tačiau iš dalies patenkino „Būsto aplinkos“ ir „City Service Engineering“ skundus ir nurodė skirti individualias sankcijas, nes tuo metu galiojusiame Konkurencijos įstatyme nebuvo numatyta galimybė taikyti solidarią atsakomybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
J. Krisiūno filmo „Vyrų sv...
-
Nacionalinės „Eurovizijos...
-
Lietuvos futbolo geriausiųj...
-
FIBA Čempionų lyga: „Rytas...
-
342-oji karo Ukrainoje diena...
-
Prezidento komandos darbo dien...
-
Vilniuje atidarytas didžiausi...
-
Vilniaus oro uosto naujojo i...
-
Lietuvos nacionalinio dramos t...
-
Pristatytas Lietuvos futbolo r...
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą3Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės12023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip71Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
