Iniciatyvos iniciatorius advokatas Saulius Dambrauskas teigia, kad prie ieškovų grupės prisijungė 234 fiziniai ir juridiniai asmenys iš visos Lietuvos.

„Jie turi suinteresuotumą dėl aplinkos išsaugojimo (...) jie reiškia bendrą reikalavimą – uždrausti plynuosius ir atrankinius kirtimus saugomose „Natura 2000“ teritorijose. Šiuo metu jie yra vykdomi akivaizdžiai neteisėtai, spekuliatyviai, bandant pakeisti tiek europinį, tiek įstatymų reguliavimą“, – BNS sakė S. Dambrauskas.

Anot jo, tikimasi, jog teismui priėmus ieškinį, per 2-3 mėnesius grupė išaugs iki kelių tūkstančių.

„Yra tik 230 (ieškovų – BNS), nes šiuo metu teikiami pirminiai procesiniai dokumentai. Jei bus priimtas grupės ieškinys, manau, kad galime pasiekti keletą tūkstančių“, – sakė S. Dambrauskas.

„Natura 2000“ yra visoje ES teritorijoje saugomų teritorijų tinklas. ES direktyvos numato, kad ūkinė veikla jose turi būti ribojama, jei ji daro neigiamą įtaką aplinkai.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, Lietuvoje „Natura 2000“ tinkle yra 559 teritorijos, arba apie 847 tūkst. hektarų miško. 

Kaip BNS aiškino S. Dambrauskas, norint vykdyti bet kokią ūkinę veiklą šiose teritorijose, privalu gauti už saugomas teritorijas atsakingos institucijos išvadą dėl tokios veiklos poveikio aplinkai.

Tačiau Aplinkos ministerija, pasak advokato, remiasi ministro įsakymu, pagal kurį toks reikšmingumo nustatymas turi vykti prieš išduodant projektavimo sąlygas, todėl daroma prielaida, jog išvada yra privaloma tik statyboms, bet ne miškų kirtimams.

Vilniaus apygardos teismas lapkričio 22 dieną atmetė aplinkosaugininkų prašymą taikyti laikinąsias ieškinio apsaugos priemones – laikinai uždrausti Valstybinei miškų urėdijai (VMU) vykdyti pagrindinius kirtimus „Natura 2000“ teritorijose, kol bus priimtas grupės ieškinys.

Pasak teismo, kadangi VMU registruota Kaune, ieškinys turi būti teikiamas Kauno apygardos teismui.

S. Dambrauskas patvirtino, kad prašymas šiam teismui jau pateiktas.

Pastaruoju metu kilo nepasitenkinimas dėl Labanoro regioniniame parke ir kitose saugomose teritorijose kertamų miškų.

Aplinkos ministerija lapkričio pradžioje pasiūlė drausti kirsti medžius draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose, taip pat drausti plynuosius kirtimus apsauginiuose miškuose. Draudimas galiotų ir valstybiniams, ir privatiems miškams.