– Nelabai suprantu, iš kur toks verdiktas. Galbūt kai kurie darbdaviai iš tikrųjų taip planuoja, tai labai normalu. Vieni darbdaviai išnaudoja sunkesnę situaciją, kiti neturi galimybių didinti apyvartos ir yra priversti atleisti darbuotojus. Tačiau tai vyksta visą laiką, ne pirmi metai – 2008 m., kovidinė krizė. Vieniems sekėsi, kitiems – ne. Tačiau turime žiūrėti į ekonomikos skaičius, kurie neblogi. Palyginti su kitomis ES šalimis, mūsų ekonomiką kažkiek nukris, bet ne tiek, kiek 2008 m. Nevisiškai sutinku su UŽT vertinimu.

– Ko, jūsų nuomone, tikėtis darbuotojams dėl atlyginimų? Kol kas girdima, kad atlyginimai nedidės arba mažiau didės.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galiu patikinti, kad šiais metais ekonomikai viskas bus gerai, nebus didelių sukrėtimų. Jeigu politikai nepadarys rimtų sprendimų, kuriuos paskatins investicijos ir ekonomikos plėtra, sakyčiau, kitai metais įžengsime į ekonomikos pesimizmo kelią. Tada jau galėtume rimčiau kalbėti apie tai, kad galbūt kai kurie sektoriai turės rimtai trauktis. Šiais metais numatoma didelė europinių pinigų injekcija, ypač ateinanti per viešuosius užsakymus. Pinigų užteks, įmonės turės tam tikrų viešųjų pirkimų iš valstybės, galų gale persiorientuojama nuo Rusijos į kitas šalis. Viskas vyksta gerai, tačiau procesas per lėtas, sulėtėjąs. Galbūt tai UŽT turi omenyje, kad, kaip ir Europos Komisija labai aiškia pasakė, mūsų ekonomika atsiremia į galimybių lubas. Tai kelia daug nerimo. Jei politikai priims keletą radikalių sprendimų dėl investicijų skatinimo, darbuotojų iš trečiųjų šalių, manau, sėkmingai peržengsime šį pavojingą tarpsnį.

Reikia sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos.

– Su kokiais sunkumais dabar susiduria darbdaviai?

– Girdėjau neseniai, kad UŽT skelbė, jog labai daug laisvų darbo vietų. Tačiau ne tik jie fiksuoja situaciją darbo rinkoje, verslininkai ieškojo asmeniškai labai daug darbuotojų.

Prašome, kad leistų dirbti darbuotojams iš trečiųjų šalių. Taip paskatinsime ekonomiką. Vienas iš politikų namų darbų – reikia radikalaus sprendimo leisti įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių. Džiugu, kad Seime Socialinių reikalų komitete darbuojasi Justas Džiugelis, kurio vadovaujama grupė parašė labai geras išvadas, tiksliai sudėliojo, kad situacija darbo rinkoje – grėsminga, darbdaviai gali kurti naujų darbo vietų, tačiau nėra darbuotojų. Tai didžiausia problema. Tikimės, kad politikai ne vien domėsis dėdės Kristijono detektyvu, bet ir detaliau pažiūrės į darbdavių pasakymus, ką reikia padaryti.

– Kaip darbuotojams Lietuvoje dabar jaustis?

– Yra keliasdešimt tūkstančių laisvų vietų, jei sektoriai patyrė tam tikrą sutrikimą, labai sėkmingai galima darbuotis kitoje srityje. Tai mentaliteto klausimas. Galima keisti profilį. Reikia sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos.