Tai numatančias įstatymų pataisas įregistravęs politikas sako, kad vis aktyviau svarstoma galimybė keleivių vežimui panaudoti tramvajų, tačiau iki šiol, kaip miesto keleivinio transporto priemonė, tramvajus apskritai nėra niekaip reglamentuotas.
„Vilnius, Kaunas jau yra svarstę įvairių naujų transporto rūšių atsiradimą. Pavyzdžiui, dėl tramvajaus neseniai buvo atlikta galimybių studija Kaune. Sveikintina yra tai, kad miestai galvoja apie ekologiją, apie geresnį susisiekimą, kokybiškesnį viešąjį transportą, apie ilgalaikius projektus. Tačiau, mano nuomone, išleidžiami pinigai galimybių studijoms nelabai pateisinami, kai Lietuvos teisės bazėje tramvajus, kaip transporto priemonė, nėra niekaip reglamentuotas. Dėl to ministerijos pradeda stumdyti šį klausimą tarpusavyje, vienos pažada, kad kažką darys, o kitos tyčia randa kažkokių kitų argumentų. Mūsų tikslas yra atkreipti dėmesį, kad tokia transporto priemonė turėtų atsirasti Lietuvos įstatymuose“, – Eltai sakė S. Kairys.
Sveikintina yra tai, kad miestai galvoja apie ekologiją, apie geresnį susisiekimą, kokybiškesnį viešąjį transportą, apie ilgalaikius projektus.
Beje, nors projektais siekiama, kad tramvajus Lietuvoje būtų pripažintas lygiateise keleivine transporto priemone, jame nėra sprendžiami techninio pobūdžio klausimai, susiję su infrastruktūros įrengimu ar valdymu, saugumu.
S. Kairio nuomone, reikėtų kompleksiškai galvoti apie viešojo transporto sistemos pokyčius.
„Matau Lenkiją, kur tramvajus puikiai integruojasi į viešą transporto sistemą. Tai patraukli, ekologiška transporto priemonė. Kalbant apie Kauną, manyčiau, gan realu, kad kokių 10–15 metų bėgyje toks projektas galėtų išvysti dienos šviesą“, – svarstė S. Kairys.
Jis tikisi, kad priėmus Kelių transporto kodekso ir Kelių įstatymo pataisas didžiųjų miestų savivaldybės galėtų svarstyti galimybes keleivių pervežimui panaudoti tramvajų.
„Tai leistų išplėtoti viešojo transporto tinklą, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę bei sumažinti spūstis“, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys S. Kairys.
Jo įstatyminę iniciatyvą dėl tramvajaus parėmė ne tik Seimo liberalai, bet ir konservatoriai Arvydas Anušauskas, Dainius Kreivys, buvęs susisiekimo ministras, socialdemokratas Eugenijus Sabutis, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas, Mišrioje parlamentarų grupėje dirbantis Artūras Zuokas ir kiti.
ELTA pastebi, kad Seime daugiau nei prieš 20 metų prasidėjo diskusijos apie tramvajų. Tačiau šios idėjos entuziastui, buvusiam Vilniaus merui, dabartiniam Seimo nariui A. Zuokui nepavyko jos įgyvendinti.
Jo ketinimai sostinėje įgyvendinti moderniojo tramvajaus projektą dar 2002 metais sulaukė politikų kritikos. Tuometinis Centro sąjungos pirmininkas, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas kreipėsi į Valstybės kontrolę, prašydamas įvertinti šios investicijos ekonominį pagrįstumą ir naudingumą. Kai kurie politikai tvirtino, kad tramvajaus yra didelė našta valstybės biudžetui, o jo naudingumas ir atsiperkamumas nėra pamatuoti. Skeptikai tuomet akcentavo, kad Vilniaus miesto vadovų siūlomos neapskaičiuotos grandiozinės populistinės išlaidos negali gulti ant mokesčių mokėtojų pečių.
Beje, pernai Kauno miesto savivaldybės taryba užsakė galimybių studiją, kurios tikslas buvo įvertinti alternatyvias transporto rūšis. Ekspertų nuomone, tramvajus būtų tinkamiausia priemonė, norint kauniečius persodinti iš automobilių į viešąjį transportą.
Panašios galimybių studijos daug anksčiau buvo atliktos Vilniuje bei Klaipėdoje. Vilniaus miesto savivaldybė tramvajų („metropoliteno“ tipo greitąjį transportą) yra įtraukusi į ilgalaikius strateginius planus kaip būdą mažinti spūsčių problemą.
(be temos)
(be temos)