- Erika Alonderytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo tarybai siūlant palengvinti sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, Vyriausybės atstovai pritaria, kad būtų palengvintas kvalifikuotų darbuotojų atvykimas bei sumažintos biurokratinės kliūtys. Tuo metu profesinių sąjungų atstovai piktinasi, jog Trišalėje taryboje tai aptariama per vėlai.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad Vyriausybė iš esmės pritaria aukštos kvalifikacijos darbuotojų atvykimo supaprastinimui, tačiau jis mato rizikų dėl nekvalifikuotų darbuotojų.
„Matome rizikų, kad turime pigią darbo jėgą, leisime atsivežti, kiek norime, tai lietuviai išvažiuos ir neturėsime daugiau darbuotojų. Ką ir turėjome ilgą laiką – žmonės išvažiuoja iš Lietuvos ir tų darbuotojų nepadaugėja, problema darbuotojų trūkumo didėja“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.
„Principiniame lygmenyje yra Vyriausybės palaikymas, jei atvažiuoja aukštos kvalifikacijos žmonės, kuriems mokamas aukštas atlyginimas, tai jau rodo, kad to žmogaus trūksta, nereikia papildomos biurokratijos, tikrinti, ar tikrai jo trūksta, nes aukštas atlyginimas tai rodo. Antra – jei reikia skaitmenizuoti ir padaryti procesus patogesnius, nereikia perteklinės biurokratijos ir mes tą palaikome“, – kalbėjo jis.
Vyriausybės kanceliarijos strateginių kompetencijų grupės patarėja Agnė Kavaliauskienė sakė, kad Verslo tarybos pasiūlymai buvo gauti pernai rugsėjį, vėliau verslo atstovai juos aptarė su premjere Ingrida Šimonyte.
„Po to susitikimo nutartas vienas pagrindinis dalykas – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimas, nes dauguma nuostatų, pokyčių įgyvendinama per šio įstatymo pakeitimą“, – posėdyje sakė A. Kavaliauskienė.
„Premjerė akcentavo techninių galimybių sudarymą teikti elektroniniu būdu, ar tai būtų prašymų nagrinėjimas, ar pateikimas leidimų laikinai gyventi“, – kalbėjo ji.
Pasak A. Kavaliauskienės, dalis pasiūlymų, kuriems nebuvo pritarta, grąžinta į ekspertinį-politinį lygmenį, kad būtų rasta alternatyvų.
Jos teigimu, įstatymo keitimas buvo planuotas šių metų pabaigoje, tačiau terminas perkeltas į antrąjį šių metų ketvirtį, projektas Seimui turėtų būti teikiamas pavasario sesijoje. Dalį pasiūlymų ketinama įgyvendinti 2023 metais.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė stebėjosi, kodėl planuojami pokyčiai nėra derinami su profesinėmis sąjungomis bei visais socialiniais partneriais.
„Paankstinote įstatymo siuntimą į Seimą, o kur projektas, kodėl nėra suderinta, net nepadarėte posėdžio, kad profsąjungos galėtų įsitraukti į procesą“, – teigė I. Ruginienė.
„Kas liečia migraciją, mūsų pozicija aiški, jei kalbama apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, profesijas, kurias sunku ir ne kiekviena šalis sugeba pasiruošti, (...) turime sudaryti sąlygas jiems atvažiuoti dirbti, kurti pridėtinę vertę. Bet kalbant apie kitus, reikia pagalvoti, ką Lietuvoje galime padaryti, kad juos integruotume į darbo rinką“, – kalbėjo ji.
A. Kavaliauskienė pabrėžė, jog įstatymo projekto kol kas nėra, jis bus pateiktas socialiniams partneriams ir bus diskutuojama.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad didžiausia problema yra žemesnės darbuotojų kvalifikacijos komandiravimas, kurį kontroliuoti labai sudėtinga.
„Matome, kad atvyksta dideliais skaičiais žmonės ir jų daugėja, žmonės, neaišku, kaip įdarbinti ir ar tikrai įdarbinti, kokius moka atlyginimus, kai Lietuvoje jei įdarbintume, Užsieniečių teisinės padėties įstatymas mus įpareigoja darbinti už tą pačią algą, kaip ir lietuvius“, – posėdyje sakė A. Maldutytė.
Jos teigimu, įmonės visų pirma nori įdarbinti savo piliečius, taip išvengiant problemų dėl vizų, apgyvendinimo, kalbos nemokėjimo ar kultūrinių skirtumų.
„Ką turime su komandiruotais žmonėmis, tai čia yra dempingas, nes kai žmogus atkomandiruotas į Lietuvą, nesureguliuosite, kiek Lenkijoje įdarbintam ukrainiečiui mokama algos, ar jis dirba saugiai“, – pridūrė konfederacijos atstovė.
Todėl, pasak jos, turi būti siekiama, kad žmonės dirbtų legaliai, nebūtų išnaudojami su labai mažomis algomis ir taip būtų apsisaugoma nuo atlyginimų dempingo.
Verslo taryba yra pateikusi 27 pasiūlymus, kaip galima spręsti darbo jėgos trūkumo ir imigracijos klausimus. Vyriausybės atstovai pritaria 13-kai iš jų, iš dalies – keturiems, o dar aštuoniems nepritariama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...