„Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.

„Buvo šiaip pasiūlymas, bet ne Trišalės tarybos formate svarstyti klausimą, tik dėl to, kad apskritai tarp šalių turėtų būti kompromisas“, – teigė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė po pasitarimo dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo praėjusią savaitę paprašė, kad pasiūlytus keturis galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertintų iš Vyriausybės, verslo ir darbuotojų atstovų sudaryta Trišalė taryba ir nevyriausybininkai.

Ministrė pirmininkė tuomet sakė, kad Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.

Trišalei tarybai priklausanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad į diskusijas įtraukti tarybą nesitarta.

„Premjerė mūsų paprašė susitikti dvišaliuose santykiuose – darbdavių ir profsąjungų. Tą pradėjome daryti nuo vakar (pirmadienio – BNS)“, – BNS sakė I. Ruginienė.

„Antras susitikimas bus penktadienį. Aptarinėjame tuos keturis variantus, aptarinėjame kitas eilutes, jų atsirado daugiau, nei pateikė premjerė. Tą premjerei pažadėtą darbą darome, bet tai yra dvišalis bendravimas. Trišalėje taryboje tikrai ne“, – kalbėjo ji.

„Pirmadienį diskusijose išryškėjo, kad yra tam tikrų taškų, kur turime absoliučiai skirtingą nuomonę ir tokią ganėtinai kategorišką, yra, kur galima diskutuoti. Toliau tęsime šią sunkią diskusiją“, – pabrėžė I. Ruginienė.

S. Gailiūnas neatmetė, kad Trišalė taryba galėtų imtis klausimą svarstyti, tačiau patikino, jog „ne dabar“.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.

Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.

Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat  ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą

Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.