Žvilgsnis į krizes
Jau šešerius metus šalies verslas gyvena sunkiai prognozuojamoje aplinkoje. „Gyvenimas iki 2020 m. buvo daug stabilesnis: ką suplanuoji, tas daugmaž ir įgyvendinama, konkuruoji dėl labai mažų maržų – viskas kaip įprasta. Ta2iau nuo 2020 m. iki pat šių, 2026 m., kiekvieni metai atneša naujų iššūkių ir „nuotykių“. Ir nebūtinai žodis „nuotykiai“ turi vien pozityvią reikšmę“, – atvirauja L. V. Karlavičius.
Kelis metus truko pandemija, o jai dar neleidus visapusiškai sugrįžti į ankstesnio gyvenimo vėžes prasidėjo karas Ukrainoje. „Jis atnešė savo iššūkių. Turbūt visi prisimename 2022 m. pavasarį, istorinius degal7 tiekimo kainų šuolius, vėliau sekusią kainų stabilizaciją. Stengėmės valdyti iššūkius, bet kartu remti ir Ukrainą,“ – pasakoja L. V. Karlavičius.
Nors ir susidūrėme su pandemija, o neabejotiną poveikį turintis karas Ukrainoje vyksta jau ketverius metus, Lietuvos ekonomika augo. Augo ir darbuotojų atlyginimai, kita vertus, kilo infliacija. Nors visas šis fonas kėlė vidini7 įtamp7, verslas buvo priverstas prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Šiuo metu rinkas veikia jau antras karas, kuris susijęs su viena iš pasaulinei energetikos rinkai svarbiausių šalių ir visu šiai rinkai svarbiu Artimųjų Rytų regionu. Tarptautinės biržos išsigando ir įskaičiavo rizikas bei pavojus į naftos kainą. Vėl pasiekėme 2022 m. kainų rekordų lygį. Iki 120 JAV dolerių už barelį kaina automatiškai persikelia ir į produkto kainą. Matome visuomenės reakciją, bandymą ieškoti kaltų, kad galbūt vietos mažmenininkai piktnaudžiauja. Džiaugiamės, kad atsakingos institucijos po pirminių tyrimų šiuos kaltinimus atmetė, nes buvo pripažinta, kad mažmenininkai dvigubai lėčiau kėlė kainas, negu naftos perdirbėjas ir importuotojas, – aiškina L. V. Karlavičius. – Didmenininkai kėlė kainas, nes jam kilo kaina tarptautinėje rinkoje – jie kitaip negali, jų kainodara priklauso nuo tarptautinės biržos.“
Jis pastebi, kad lietuviai keičia savo įpročius ir mažina degalų vartojimą: „Visi suprantame, kad kaina iš tikrųjų yra dramatiška – iš įprastų 1,50–1,60 euro už 1 l dyzelino ji staigiai išauga, pavyzdžiui, 2,30 euro už 1 l dyzelino. Tai neišvengiamai keičia elgseną.“
„Dalį sprendimų galėtų lemti ir valstybės politika. Įdėjome daug pastangų komunikuodami su valdžios institucijomis, bandydami joms pateikti paaiškinimus, kaip galime suvaldyti kainą. Valdžia bandė tai daryti, naudojo degalų rezervus, bando kelius, kurie neturi realių svertų. Judinkime tai, ką galime judinti, o judinti galime mokestinę bazę“, – pabrėžia L. V. Karlavičius.
„Mums reikia daryti tai, ką jau padarė mūsų kaimyninės šalys Latvija, Lenkija. Šios šalys laikinai sumažino akcizą ir pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pristabdydamos infliacijos spiralę, kuri prasideda nuo degalų – degalai patenka į transporto priemones, o transporto kaštai – į galutinę produkto kainą. Iš dalies galime džiaugtis, kad Lietuvos finansų ministras sutinka mažinti akcizą, bet tas sumažinimas yra labai simbolinis. Dar toli iki to, kad taptume konkurencingi su kaimyninėmis šalimis arba pasiektume mažesnę nei 2 eurų už 1 l dyzelino kainą“, – sako jis.
Buvo pripažinta, kad mažmenininkai dvigubai lėčiau kėlė kainas, negu naftos perdirbėjas ir importuotojas.
Jau 133 degalinės
Taip atrodo pastarieji šešeri metai iš stambus plano, bet įmonės kasdienio gyvenimo ir plėtros išorinės aplinkybės nesustabdė. Tinklas toliau atsinaujina, investuoja į naujas degalines. „Šių metų pradžioje dirbome jau su 133 degalinėmis, kurias patys valdome, bet dar turime septynias franšizės degalines. Turime partnerių, kurie nori dirbti pagal mūsų verslo modelį“, – dalijasi L. V. Karlavičius.
Jis džiaugiasi ir tuo, kad auga darbuotojų atlyginimai, o darbas degalinėje nebėra mažai apmokamas: „Tai jau yra orus atlyginimas, tačiau tai reiškia ir didesnį spaudimą verslui – kai turi 1,2 tūkst. darbuotojų, net 10 proc. atlyginimų augimas sukuria didelių papildomų sąnaudų, – pažymi jis. – Vis dėlto šį iššūkį mes suvaldėme. Praplėtėme ir naudų darbuotojams sąrašą – ir degalams, ir maistui, ir visoms mūsų paslaugoms taikome nuolaidas, turime sveikatos draudimą, investuojame į mokymus, nes tikime, kad žinios praturtina.“
Svarbu ir tai, kad „Viada“ kaip didelis mažmeninis žaidėjas degalų versle yra įtrauktas į stambių strateginių įmonių sąrašą. „Atrodo solidžiai ir iš tikrųjų tai sukuria tam tikrų įsipareigojimų. Vykdome didelį projektą, turime užtikrinti įmonės darbo tęstinumą esant kibernetinėms atakoms arba nutrūkus tinklams. Tai labai svarbu šiais kibernetinių įsilaužėlių laikais“, – tikina L. V. Karlavičius.
Nesibaigia įsipareigojimai ir kalbant apie tvarumą. „Visi žinome, kad yra Atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymas, Lietuva yra įsipareigojusi stipriai sumažinti iškastinio kuro naudojimą, pakeičiant jį alternatyviais degalais. Tai yra pažangi ir teisinga kryptis, bet tai sukurs dar vieną neišvengiamą kainų didėjimo etapą. Vis dėlto tai pajus galutinis vartotojas: jam persikels kaštų dalis, mums tai kelia nerimą. Iš dabartinių tendencijų perspektyvos galime prognozuoti ir 3 eurų už 1 l dyzelino kainą“, – atkreipia dėmesį L. V. Karlavičius.
Pažangūs sprendimai
Pažangūs degalai ir energijos kaupikliai – neatsiejama ateities dalis. Įmonės strateginė kryptis – didinti atsinaujinančiosios energijos dalį ir mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai. Šiandien „Viada“ turi penkias elektromobilių įkrovimo stoteles skirtingose Lietuvos vietose.
„Viena kryptis – elektromobilių įkrovimas, antra – pirmiausia sunkiajam transportui skirtas pažangus degalų sprendimas – biometanas. Mūsų grupėje jis gaminamas iš etanolio gamybos metu susidarančių atliekų. Įrengus valymo liniją, biometanas grąžinamas į dujų tinklus jau kaip pažangūs degalai“, – pasakoja L. V. Karlavičius.
Anot jo, ekonomiškai tai gerokai efektyvesnis pasirinkimas nei dyzelinas: „Visas „Viados“ transportas nuosekliai keičiamas į biometanu varomus vilkikus. Šiuo metu iš 50 vilkikų jau 30 varomi biometanu. Turime faktinių duomenų apie biometano ekonomiškumą, jais dalijamės ir su rinkos žaidėjais. Labai svarbu, kad biometanas yra tinkamas sunkiajam transportui. Kaip žinome, elektros variklių sprendimai čia pritaikomi sudėtingai – reikia itin didelių baterijų, įkrovimo laikas ilgas, o važiuojant didelius atstumus tai nepatogu. Biometanas tam yra patikima alternatyva, pasižyminti palankiomis eksploatacinėmis sąvybėmis.“
„Mūsų ir mūsų partnerių degalinėse jau veikia šešios galingos biometano pildymo stotys. Sunkusis transportas gali papildyti degalų atsargas per palyginti trumpą laiką – vos per 10–15 minučių. Tokių stotelių plėtrą planuojame tęsti“, – sako L. V. Karlavičius.
Pagal Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą, biometanas laikomas pažangiais atsinaujinančiaisiais degalais, pasižyminčiais itin maža tarša, nes jo gamyba nesusijusi su iškastiniu kuru ir naftos gavyba.
Maistas ir paslaugos
Dažniausiai degalinės pirmiausia asocijuojasi su degalų pardavimu, bet jose verda ir kitas gyvenimas. Būtent įmonės parduotuvės ir kitos paslaugos tapo dar vienu „Viados“ pasididžiavimu. „Šiemet prekų ženklas „Viada“ švenčia dešimtąjį gimtadienį. Prieš dešimt metų ne degalų verslas, t. y. degalinių parduotuvės ir kitos paslaugos, sudarė 30 proc., o degalai – 70 proc. viso pelno. Šiandien ne degalų verslas sudaro 60 proc. pelno. Mūsų priklausomybė nuo degalų kone dvigubai sumažėjo: dabar iš jo uždirbame mažiau nei pusę viso pelno“, – pasakoja L. V. Karlavičius.
„Tai įvyko dėl stabilių ir nuolatinių pastangų suteikti vis geresnių paslaugų: skanesnio maisto, geresnės kavos, geresnių automobilių plovyklų, papildomų mokesčių surinkimo, priekabų nuomos paslaugų. Visa tai sukūrė tokį poveikį, kad parduotuvė tampa dominuojanti mūsų versle“, – tęsia jis.
Orientacija į naujus klientų segmentus, specialių pasiūlymų taikymas prisideda prie geresnių rezultatų. Pavyzdys – studentai. „Tai kategorija, kuri taupo pinigus, todėl jiems sukūrėme specialią kortelę. Ja naudojasi apie 30 tūkst. studentų ir moksleivių. Labai džiaugiamės, kad plečiame būtent šį segmentą. Moksleiviai arba studentai nevalgys ten, kur jiems bus neskanu – jie nori skanaus maisto ir mums tai yra rodiklis“, – atvirauja L. V. Karlavičius.
„Beje, turime dešrainį, pavadinimu „Žalgiris“. Tai neabejotinas lyderis tarp „Viados“ dešrainių“, – šypsosi įmonės generalinis direktorius.
Jis pabrėžia labai vertinantis jau trečius metus besitęsiančią partnerystę su Kauno krepšinio komanda „Žalgiris“. „Anksčiau tokių partnerysčių neturėjome, o dabar „Žalgirio“ komandą remiame Eurolygoje. Dažniausiai esame matomi, kai jie žaidžia Kaune, – pasakoja L. V. Karlavičius. – Eurolygos varžybos Kaune jau 37 kartus iš eilės buvo pažymėtos visišku bilietų išpardavimu. Tai yra unikalūs skaičiai ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Esame labai patenkinti „Žalgirio“ vadyba, ten tikrai dirba labai profesionalūs žmonės. Toks bendradarbiavimas atneša daug naudingų patirčių.“
„Viada“ vykdo ir daugiau įvairių projektų, tačiau vienas iš ilgiausiai tęsiamų – jau penkerius metus – yra partnerystė su ralio lenktynininku Giedriumi Notkumi ir jo komanda. „Taip pat bendradarbiaujame su didele ir aktyvia bagių bendruomene, „Volkswagen“ ir „Audi“ gerbėjais – jaunimu, kuris organizuoja žygius, susibūrimus, renginius net ir didesnėse mūsų degalinių aikštelėse“, – pasakoja L. V. Karlavičius.
Pozityvaus požiūrio nestokojantis L. V. Karlavičiaus mano, kad šiandien svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. „Norisi stabilumo – kad baigtųsi karai ir įtampa. Tai tiesiogiai veikia žmonių nuotaikas ir ekonomiką“, – sako jis.
Tačiau verslas negali laukti. „Geriausias atsakas į iššūkius – efektyvus darbas, inovacijos ir augimas. Būtent tai šiandien ir darome“, – pabrėžia „Viada“ vadovas.
(be temos)