Medžiagų alternatyvos

Suderinti aplinkos apsaugą ir statybų sektorių nėra paprasta užduotis, nes ši pramonė sunkiai pasiduoda pokyčiams: naudoja daug medžiagų, kurias gamina taršūs fabrikai, o šie nutolę nuo statybų objektų, todėl prisideda ir iškastinį kurą naudojanti logistikos grandis. „Gal atsiras sakančių, kad pati statyba netarši, bet greta jos yra daug kitų komponentų, neprasidedančių ir nesibaigiančių tik statybų aikštele ar objektu“, – pabrėžia „Infes“ Procesų tobulinimo ir inovacijų vystymo departamento vadovė Irma Pirštelienė.

„Infes“ kaip generalinis rangovas nėra tarši įmonė, bet, pridėjus medžiagas, logistiką iki objektų, vertinant visą mūsų vertės grandinę, visa ši įtaka tampa žymi. Nesvarbu, kad „Infes“ darbuotojai važiuos ne dyzeliniais, o elektriniais automobiliais, rinksis kiek tik įmanoma viską skaitmenizuoti, – kol dalis žaliavų, medžiagų gamyba ir tiekimas yra iš trečiųjų šalių, mes esame tik viena grandis. Net ir pakvietus komandą antrą kartą į statybvietę taisyti broko – tai jau taršos dalis, nes jai reikia naudoti daugiau degalų, dvigubai daugiau medžiagų“, – aiškina I. Pirštelienė.

Todėl „Infes“ savo plane yra numačiusi, kaip mėgins į veiklą įtraukti ir visas suinteresuotas šalis, jog jie taip pat suprastų, kad kiekvienas nekokybiškas projektas, nekokybiškai parinkta medžiaga ar netinkamai atliktas darbas irgi daro įtaką taršai. Po atlikto įmonės tvarumo audito „Infes“ sudarė taršos valdymo ir poveikio aplinkai mažinimo veiksmų planą, nes nauja statyba iš esmės yra intervencija į aplinką. „Todėl ir gimė planas mažinti taršą, strategiškai galvoti apie tai, kaip mes ją valdysime, kad mūsų veikla būtų ne destruktyvi, o su mažiausia įmanoma tarša pasiektume maksimalų rezultatą ir žmonėms būtų komfortiška, nes statyba skirta būtent jiems“, – apie įmonės viziją pasakoja I. Pirštelienė.

Nors tvarumo auditas parodė, kad „Infes“ tiesiogiai aplinkai daro mažą įtaką, įmonė naudoja daug medžiagų – cemento, metalo, o jų gamyba yra labai tarši. Dėl šios priežasties „Infes“ mezga ryšius su universitetais, kurie gali pasiūlyti alternatyvių sprendinių, pavyzdžiui, kuo būtų galima pakeisti įprastą betoną, išgaunant reikiamą konstrukcinį stiprumą.

Praktika parodė, kad, nuo pat projekto pradžios viską atliekant tvariai, kur kas lengviau valdyti poveikį aplinkai. Vadinasi, projektavimo stadijoje projektuotojai ir statytojai galvoja, kaip viską atlikti, kad poveikis aplinkai būtų minimalus: numatomi tvarūs sprendimai, tvarūs mazgai,  tarnausiantys ilgiau, orientuojamasi į kokybę, kad nereikėtų perdaryti.

Naujovės: Panevėžyje iškilęs kompleksinių paslaugų centras išskirtinis – pastato laikančiosios konstrukcijos, pertvaros, net fasadas apkaltas tikru medžiu. / „Infes“ nuotr.

ŠESD emisijų valdymas

„Infes“ apskaičiavo, kiek įmonės veikla išskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), ir įsipareigojo savo kaip generalinio rangovo veikloje didinti suvartojamos žaliosios energijos. Įmonės biurai jau kurį laiką yra įsikūrę sertifikuotuose pastatuose, atitinkančiuose aukščiausius tvarumo standartus.

„Ketiname atsisakyti likusių dyzelinių automobilių. Kartą automobilių parką jau atnaujinome, rinkomės hibridines transporto priemones, dabar vėl numatome atnaujinti, o tikslas – kad neliktų tokių taršių automobilių“, – teigia I. Pirštelienė.

„Santykius su universitetais mezgame ne tik dėl to, kad jie mums padėtų atrasti naujų medžiagų, kurias galėtume naudoti. Esame numatę pradėti vertinti medžiagų išskiriamą ŠESD poveikį, – dėsto ji. – Pagal mūsų kaštų pasiskirstymą identifikavome dešimt medžiagų, kurias perkame ir kurios iš tikrųjų priskiriamos prie taršių, pavyzdžiui, cementas, betonas, metalas. Matome, kad šioje srityje galėtume ieškoti alternatyvų ir sumažinti ŠESD emisijas.“

Tvarumas taupant

Tvarumas – ne tik LED apšvietimo naudojimas statybų aikštelėse ar atliekų rūšiavimas. Vis dažniau atsigręžiama į energijos taupymą, nes netikslingas jos naudojimas tolygus eikvojimui. „Infes“ dar projektų ruošimo stadijoje projektuotojams nustato gaires, užtikrinančias, kad statomi pastatai būtų A++ energinės klasės.

Įmonė yra pasitelkusi sertifikuotą profesionalų komandą, ieškančią maksimaliai ekonomiškų ir aplinką tausojančių šildymo, vėdinimo, apšvietimo sprendinių. „Kai laimime konkursą su jau parengtu projektu, nevengiame ateiti pas klientą ir pasiūlyti pokytį projekte. Tai dažnai gali lemti mažesnes elektros, šildymo ar vėdinimo sąskaitas, nes dirbame su tiekėjais, turinčiais geriausią įrangą šiose srityse“, – pasakoja I. Pirštelienė.

„Yra buvę atvejų, kai klientui pasiūlėme įsirengti saulės elektrinę, kuri patenkintų visą jo energijos suvartojimo poreikį, ir klientas pasinaudojo mūsų siūlymu. Parodėme, kad esame kompetentingi, galime daryti ateičiai reikšmingus pokyčius jau projektiniu lygmeniu. Žinoma, klientas neliko abejingas faktui, jog pasirūpinome, kad ateityje jį pasiektų mažesnės sąskaitos, – dalijasi ji. – Tai sinergijos pavyzdys, bet dažnai tokiose situacijose daug kas priklauso nuo kitos pusės, ar ji yra pasiryžusi priimti pokytį.“

Irma Pirštelienė / „Infes“ nuotr.

Pirmiausia – prevencija

I. Pirštelienė neabejoja, kad geriausias būdas statybų sektoriuje išvengti taršos incidentų yra prevencija. „Ji kainuoja mažiau, ir kalbu ne apie pinigus, o apie įmonės reputacijos saugojimą“, – pabrėžia Procesų tobulinimo ir inovacijų vystymo departamento vadovė.

„Statybose imamės standartinių priemonių, pavyzdžiui, pasitelkiame dulkių nusodintuvus, plauname ratus, imamės triukšmo lygio mažinimo priemonių, bet turime ir prevencijų planą, – tikina I. Pirštelienė. – Ne tik turime aiškias tvarkas, kaip reikia sandėliuoti tam tikras chemines medžiagas, bet ir algoritmą, kaip tai patikrinti. Turime komandą, kuri inspektuoja statybvietes, tikrina aplinkosaugos aspektus, stebi, ar nėra rizikos pažeisti gruntinius vandenis. Žiūrime į priekį, nes vėliau gali būti per vėlu.“

Nors „Infes“ kelerius metus nepatyrė jokių aplinkos apsaugos incidentų, įmonė turi labai konkretų planą, ką darytų, jei vis dėlto ištiktų nelaimė. „Šioje srityje labai svarbu ugdyti darbuotojus, todėl periodiškai pasitelkiame trečiąsias šalis, užsiimančias mokymu, pavyzdžiui, kaip darbuotojai turėtų dirbti su medžiagomis, kaip turėtų saugoti save ir aplinką, – dėsto I. Pirštelienė. – Su tarša tvarkomės pasitelkę ugdymą, kontrolę ir prevenciją.“

BIM projektų pranašumai

Statybų sektoriuje išvengti atliekų yra vienas sunkiausių uždavinių. I. Pirštelienė prisipažįsta, kad kai kurie inovatyvūs sprendimai – dar kelyje, nes po įmonės tvarumo audito akys atsivėrė plačiau. „Atliekas rūšiuojame, išvežame, turime sutartis su trečiosiomis šalimis, bet išsikėlėme tikslą, kad norime daugiau perdirbti. Kai atliekame pastatų rekonstrukcijas, griauname, būna daugiau atliekų. Tokiuose objektuose labai aiškiais skaičiais įsivardijome, kad norime sumažinti neperdirbtų atliekų“, – sako ji.

Pakvietus komandą antrą kartą į statybvietę taisyti broko – tai jau taršos dalis, nes jai reikia naudoti daugiau degalų, dvigubai daugiau medžiagų.

„Kaip mums sekasi? Tai nelengva, nes turime apie tai komunikuoti ne tik mūsų organizacijos viduje, bet ir surasti trečiąsias šalis, kurios apsiimtų tai daryti, nes esame generalinis rangovas, o ne atliekų tvarkymo profesionalai. Pasirodo, ne visos trečiosios šalys gali pateikti ataskaitas ir duomenis taip, kaip mes tikėtumės“, – atvirauja I. Pirštelienė.

Naujame kelyje tvarumo link netrūksta ir pozityvių pavyzdžių. „Pavyko rasti tiekėją, superkantį medienos atliekas, paverčiantį jas drožlėmis ir tiekiantį žaliavą tarptautiniam baldų gamintojui“, – pasakoja ji.

I. Pirštelienė akcentuoja, kad valdyti atliekų kiekį labai padeda BIM skaitmenizuoti projektai. Jų technologinės galimybės leidžia labai konkrečiai įvertinti, kiek medžiagų reikės vienokiai ar kitokiai konstrukcijai išgauti, todėl rezultatas – labai sumažinama išmetamų medžiagų.

„Statybų sektorius tikrai tobulėja – naudoja daug programų, pritraukia inovacijų, atsiranda naujų statybos metodų. Pavyzdžiui, turime svarbų socialinės infrastruktūros objektą Panevėžyje. Tai kompleksinių paslaugų centras „Harmonijos miestas“, skirtas vaikams su negalia ir jų šeimoms. „Harmonijos miesto“ pastatas – vienas pirmųjų Lietuvoje, kuriame derinama tvari statyba, efektyvus energijos naudojimas, organiškas ryšys su aplinka. Šis pastatas – medinis: laikančiosios konstrukcijos, pertvaros, net fasadas apkaltas tikru medžiu, o eksploatacijai bus pasitelkiama atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energija“, – pabrėžia I. Pirštelienė.